Kiekvienas turime silpnybių, ne išimtis ir aš. Tik šį kartą mano silpnybė iš dalies yra mano stiprybė, nes čia atrandu labai daug. Kulinarinės knygos – jų sukaupęs turiu jau ne vieną šimtą. Ar visas jas perskaičiau? Nemėgstu meluoti, todėl tenka prisipažinti, kad liko bent 80 kurių negaliu įveikti. Priežastis labai paprasta, perskaityti nuo pirmo iki 957 puslapio užtruktų ne vienerius metus, nes tai yra maisto enciklopedijos, moksliniai leidiniai, jų neskaitai, kaip romanų, dažniausiai vartai, ieškodamas atsakymų.
Didžioji mano kolekcijos dalis nėra receptų knygos su įspūdingomis fotografų nuotraukomis, esu sukaupęs nemažai kulinarinių istorijų apie šefų pasaulį, gyvenimiškas patirtys, karjeros žypsnius, nuosmukius, tragedijas, profesionalų virtuves iš vidaus, iš herojų lūpų – šias mėgstu ypatingai, juose daug tiesos. Apie šias knygas norisi kalbėti, mano galva, yra vertų dėmėsio. Nuolatos ieškau įdomios kulinarinės literatūros, apie tai ir čia.
Kiekvienas turime silpnybių, ne išimtis ir aš. Tik šį kartą mano silpnybė iš dalies yra mano stiprybė, nes čia atrandu labai daug. Kulinarinės knygos – jų sukaupęs turiu jau ne vieną šimtą. Ar visas jas perskaičiau? Nemėgstu meluoti, todėl tenka prisipažinti, kad liko bent 80 kurių negaliu įveikti. Priežastis labai paprasta, perskaityti nuo pirmo iki 957 puslapio užtruktų ne vienerius metus, nes tai yra maisto enciklopedijos, moksliniai leidiniai, jų neskaitai, kaip romanų, dažniausiai vartai, ieškodamas atsakymų.
Didžioji mano kolekcijos dalis nėra receptų knygos su įspūdingomis fotografų nuotraukomis, esu sukaupęs nemažai kulinarinių istorijų apie šefų pasaulį, gyvenimiškas patirtys, karjeros žypsnius, nuosmukius, tragedijas, profesionalų virtuves iš vidaus, iš herojų lūpų – šias mėgstu ypatingai, juose daug tiesos. Apie šias knygas norisi kalbėti, mano galva, yra vertų dėmėsio. Nuolatos ieškau įdomios kulinarinės literatūros, apie tai ir čia.
Kiekvienas turime silpnybių, ne išimtis ir aš. Tik šį kartą mano silpnybė iš dalies yra mano stiprybė, nes čia atrandu labai daug. Kulinarinės knygos – jų sukaupęs turiu jau ne vieną šimtą. Ar visas jas perskaičiau? Nemėgstu meluoti, todėl tenka prisipažinti, kad liko bent 80 kurių negaliu įveikti. Priežastis labai paprasta, perskaityti nuo pirmo iki 957 puslapio užtruktų ne vienerius metus, nes tai yra maisto enciklopedijos, moksliniai leidiniai, jų neskaitai, kaip romanų, dažniausiai vartai, ieškodamas atsakymų.
Didžioji mano kolekcijos dalis nėra receptų knygos su įspūdingomis fotografų nuotraukomis, esu sukaupęs nemažai kulinarinių istorijų apie šefų pasaulį, gyvenimiškas patirtys, karjeros žypsnius, nuosmukius, tragedijas, profesionalų virtuves iš vidaus, iš herojų lūpų – šias mėgstu ypatingai, juose daug tiesos. Apie šias knygas norisi kalbėti, mano galva, yra vertų dėmėsio. Nuolatos ieškau įdomios kulinarinės literatūros, apie tai ir čia.
AŠ:
Vaikystėje buvau laimingas „didelis“ vaikas, be kitų pagalbos sudėtinga buvo išlipti iš smėlio dėžės. Matyt, todėl ir buvau laimingas, nes daug ir skaniai valgydavau. Pirmieji mano kulinariniai bandymai vyko šeimoje. Gerai prisimenu ypatingą laiką virtuvėje kartu su teta, nes kepdavome gardžiausius žagarėlius. Pastarieji ir tapo pirmieji mano kepiniai.
Jaunystėje svajojau būti krepšininku, bet tam pritrūkau ūgio. Atsukus laiką atgal suvokiu, kad vis dažniau krepšinio aikštelę keisdavo pagalba mamai ruošiant pietus ar šiaip sukinėjantis namų virtuvėje.
Svarbus ir esminis dalykas mano gyvenime buvo ir yra, kad esu miesto vaikas. Vilniuje gimiau ir užaugau, manau, sostinės gyvenimas ir formavo mano pasaulėžiūrą. Nenorėjau ramios ir paprastos kasdienybės, supratau, kad noriu daugiau. Norėjau iššūkių, nuotykių, juk buvau jaunas ir viskas atrodė daugiau nei įmanoma. Kai draugai stojo į universitetus - aš pirkau lėktuvo bilietus. Štai čia ir prasidėjo mano kelionės, bet ne tik po pasaulį, o ir profesionalios virtuvės link.
KULINARINĖ KELIONĖ:
Į Škotiją vykau tikrai negalvodamas, kad noriu čia pradėti savo kulinarinę karjerą. Apie restorano virtuvę, iš esmės, nieko nežinojau. Darbas Commis chef pareigose, buvo tik eilinis darbas gauti pinigų, nes ketinau studijuoti Edinburgo universitete kompiuterių ir verslo studijų programoje, bet vos įžengiau į virtuvės pasaulį mano mintys ėmė suktis visai kitu kampu. Didelę įtaką mano pasirinkimui turėjo tuo metu su manim dirbę žmonės. Mačiau juose atsidavimą virtuvei, savo darbui, tai mane labai motyvavo, daug mokiausi iš jų ir supratau, kad noriu tobulėti ir dirbti būtent šioje srityje. Nuo tada virtuvė tapo vieta, kurioje galėjau atskleisti save, nes ši veikla ir darbas man begalo patiko ir tada nebenorėjau nieko keisti, tik eiti pirmyn.
Kai pasijutau pakankamai tvirtas virtuvėje, grįžau į Lietuvą. Norėjau geriausių mokytojų ir čia. Nedvejodamas pasirinkau darbą tuo metu žymiausiuose restoranuose, tokiuose kaip: LE PROVENCE, DOMM. Ten įgavau tikrai nemažai patirties ir žinių, pabaigiau mokslus. Stipriai patobulėjęs viduržemio jūros bei šiuolaikinės virtuvės restoranuose nusprendžiau keliauti į kitokias virtuvės tradicijas turinčią šalį. Mane visada žavėjo Skandinavijos valstybės, todėl išvykau į Norvegijos restoranus ieškoti naujovių ir pažinti jų maisto kultūrą plačiau. Kelis metus pradirbus virtuvės šefu Norvegijoje, sulaukiau pasiūlymų grįžti bei dirbti Lietuvoje. Pradžioje daug dvejojau, nežinojau ar čia galėsiu pasiekti tiek, kiek norėjau, tačiau apsispręsti padėjo daug Lietuvoje pasiekusio Ispanų kilmės virtuvės šefo Javier Lopez Ruiz kvietimas prisijungti prie jo komandos Esperanza Resort laisvalaikio klubo restorane. Šiame restorane dirbau penkerius su puse metų, iš kurių paskutiniai trys - executive chef pareigose.
Jau 15 metų mėgaujuosi darbu profesionalioje virtuvėje. Tiek laiko pakanka, kad suprasčiau, kas mane įkvepia ir kas man virtuvėje patinka labiausiai. Sustoti, pavargti, išsisemti ar kaip kitaip baigti suktis virtuvėje net neketinu.
Virtuvės šefas lygus menininkui, dažnai savo darbais stebinančiam susirinkusiuosius, o maistas yra jo kūrybos sritis. Smagu matyti laimingas akis, ne tik nuo to, kad žmogus yra sotus, bet ir todėl, kad gauna mano kūrybos žinutę maisto pavidalu lėkštėje.
KULINARINIAI PASIEKIMAI:
Dažnai dalyvauju įvairiuose kulinariniuose konkursuose bei kituose renginiuose, tad šiek tiek apie juos.
-
St.Peterburgo konkursas – Baltijos kulinarinė žvaigždė, jame laimėtas Sidabro medalis.
-
Man labai svarbus pasiekimas – Liuksemburge vykusio pasaulio kulinarijos čempionato „Culinary World Cup 2014” - Sidabro ir Bronzos medaliai.
-
Vieninteliame pasaulyje tokio pobūdžio “Vynų bei desertų derinimo konkursas” ir jame laimėta auksinė šakutė.
-
Autstrių Gliaudymo čempionato nugalėtojas.
-
Man vadovaujant restoranai visada puikuodavosi aukščiausiuose Lietuvos restoranų vietose (2017 – 9, 2018 metais – 6 vieta Lietuvoje).
-
2019 metų Maskvoje vykusiame „St. Pellegrino” konkurse atstovavau Lietuvą būdamas mentoriumi.
PRAMOGOS:
Domiuosi vynais, kulinarinėmis knygomis, kurių esu sukaupęs nemenką kolekciją, bei modernia daržininkyste. Visi pomėgiai daugiau ar mažiau susiję su virtuve.
Sakydamas, kad nežiūriu televizoriaus, meluoju – seku ir žiūriu naujausius kulinarinius serialus, bei laidas.
Savo sukaupta patirtimi mėgstu dalintis. Ne vienam restoranui esu kūręs meniu, padėjęs su virtuvės įrengimu ir daugybe kitų restoraninių klausimų.
Apie mano paslaugas išsamiai