top of page

Kiekvienas turime silpnybių, ne išimtis ir aš. Tik šį kartą mano silpnybė iš dalies yra mano stiprybė, nes čia atrandu labai daug. Kulinarinės knygos – jų sukaupęs turiu jau ne vieną šimtą. Ar visas jas perskaičiau? Nemėgstu meluoti, todėl tenka prisipažinti, kad liko bent 80 kurių negaliu įveikti. Priežastis labai paprasta, perskaityti nuo pirmo iki 957 puslapio užtruktų ne vienerius metus, nes tai yra maisto enciklopedijos, moksliniai leidiniai, jų neskaitai, kaip romanų, dažniausiai vartai, ieškodamas atsakymų.

Didžioji mano kolekcijos dalis nėra receptų knygos su įspūdingomis fotografų nuotraukomis, esu sukaupęs nemažai kulinarinių istorijų apie šefų pasaulį, gyvenimiškas patirtys, karjeros žypsnius, nuosmukius, tragedijas, profesionalų virtuves iš vidaus, iš herojų lūpų – šias mėgstu ypatingai, juose daug tiesos. Apie šias knygas norisi kalbėti, mano galva, yra vertų dėmėsio. Nuolatos ieškau įdomios kulinarinės literatūros, apie tai ir čia.

Kiekvienas turime silpnybių, ne išimtis ir aš. Tik šį kartą mano silpnybė iš dalies yra mano stiprybė, nes čia atrandu labai daug. Kulinarinės knygos – jų sukaupęs turiu jau ne vieną šimtą. Ar visas jas perskaičiau? Nemėgstu meluoti, todėl tenka prisipažinti, kad liko bent 80 kurių negaliu įveikti. Priežastis labai paprasta, perskaityti nuo pirmo iki 957 puslapio užtruktų ne vienerius metus, nes tai yra maisto enciklopedijos, moksliniai leidiniai, jų neskaitai, kaip romanų, dažniausiai vartai, ieškodamas atsakymų.

Didžioji mano kolekcijos dalis nėra receptų knygos su įspūdingomis fotografų nuotraukomis, esu sukaupęs nemažai kulinarinių istorijų apie šefų pasaulį, gyvenimiškas patirtys, karjeros žypsnius, nuosmukius, tragedijas, profesionalų virtuves iš vidaus, iš herojų lūpų – šias mėgstu ypatingai, juose daug tiesos. Apie šias knygas norisi kalbėti, mano galva, yra vertų dėmėsio. Nuolatos ieškau įdomios kulinarinės literatūros, apie tai ir čia.

Kiekvienas turime silpnybių, ne išimtis ir aš. Tik šį kartą mano silpnybė iš dalies yra mano stiprybė, nes čia atrandu labai daug. Kulinarinės knygos – jų sukaupęs turiu jau ne vieną šimtą. Ar visas jas perskaičiau? Nemėgstu meluoti, todėl tenka prisipažinti, kad liko bent 80 kurių negaliu įveikti. Priežastis labai paprasta, perskaityti nuo pirmo iki 957 puslapio užtruktų ne vienerius metus, nes tai yra maisto enciklopedijos, moksliniai leidiniai, jų neskaitai, kaip romanų, dažniausiai vartai, ieškodamas atsakymų.

Didžioji mano kolekcijos dalis nėra receptų knygos su įspūdingomis fotografų nuotraukomis, esu sukaupęs nemažai kulinarinių istorijų apie šefų pasaulį, gyvenimiškas patirtys, karjeros žypsnius, nuosmukius, tragedijas, profesionalų virtuves iš vidaus, iš herojų lūpų – šias mėgstu ypatingai, juose daug tiesos. Apie šias knygas norisi kalbėti, mano galva, yra vertų dėmėsio. Nuolatos ieškau įdomios kulinarinės literatūros, apie tai ir čia.

- 2020-06-12

Žuvis virta sultinyje arba nuo uodegos iki galvos

Šiandien nusprendžiau pasidalinti su jumis keliomis gudrybėmis, kaip kitaip pagaminti žuvį. Tam nereikia įmantrių produktų ar specialios technikos, o rezultatas gali nustebinti net ir visko ragavusius. Paklausite, iš kur tai žinau? Atsakymas paprastas – šis patiekalas buvo tikra „bomba“ paskutinėse mano darbo vietose.

Pagrindinis dalykas, kurį visada stengiuosi akcentuoti, yra geros kokybės produktas. Dirbdamas nesistengiu apgauti svečių pasakodamas apie už jūrų marių glostomus jaučius, o iš tiesų lėkštėje patiekti Prano nušautą bebro uodegą. Žmonės, besilankantys restoranuose, jau atskiria ne tik austrę nuo šukutės, bet ir mėsos kepimo laipsnį ar kulinarinius terminus, kuriuos dabar itin madinga įtraukti į meniu. Tad šiandien pasirinkau jūrinį ešerį, kurį radau viename iš prekybos centrų, skirtų kavinėms ir restoranams.

Dažnai restorane iš svečių sulaukdavau prašymų žuvį pagaminti ant garų. Šis gaminimo būdas retas mūsų namų virtuvėse ir tikrai nepopuliarus visos šalies kontekste, todėl man kilo mintis išvirti žuvį sultinyje. Po nemažai bandymų, man pavyko pasiekti puikų rezultatą. Šis žuvies pateikimo būdas man asmeniškai labai patiko, kadangi žuvis puikiai išlaikydavo savo skonį. Ir, žinoma, visos moterys būdavo patenkintos dėl mažo suvartotų kalorijų skaičiaus.

* Jei neturite laiko virti sultinį visada galite naudoti greitąjį – kubelių variantą.

Naujausi įrašai

Ne ne, nejuokauju - Pica su bulvėmis

Cukinijos su paprikomis kaip pas babą

Cukinijų sviestas

Comments

bottom of page