Gal užsisakom maisto į namus arba "Spėkite kas čia?"

Jau visą mėnesį gyvename tik prisiminimais apie skanų steiką, šviežias austres ar vaikystę primenantį desertą, kurį, atrodo, visai neseniai valgėme viename iš mėgstamiausių restoranų. Kartais norėtųsi šokti į automobilį ir nulėkti aplankyti vieną ar kitą restoraną ar kavinę, tačiau prognozės kol kas vis dar niūrios, kaip ir tos, kurias sinoptikai praneša per vakaro žinias apie pavasarišką orą. Teks palaukti dar mėnesį, o gal ir daugiau.


Dabar visi diskutuoja apie sunkius laikus maitinimo įstaigoms, tačiau, mano manymu, restoranų verslas yra vienas tų, kurie sunkius laikus gyvena dar nuo tų laikų, kai Lietuvą puldinėjo kryžiuočiai. Turbūt ne vienas pradėjęs, tačiau nusvilęs šiame, pastangų reikalaujančiame restoranų versle, vargu, ar dar kartą ryžtasi pradėti iš naujo. Ne kiekvienas suvokia, koks sunkus, įtemptas ir rizikingas yra restorano valdymas, tačiau tik „panėrę“ į jo gelmes ima suprasti, kas tai yra.




Vieniems karantinas suteikė progą pergalvoti savo filosofiją, susidėlioti strategijas, atsinaujinti menu. Kitiems, jis tapo tarsi žaidimu, kurį prieš du dešimtmečius rodydavo vienas iš televizijos kanalų, kai būrys narsuolių bandydavo užkariauti pilį, o komentatorius novatoriškai įgarsindavo kiekvieną jų judesį. Tačiau norint išgyventi, tenka griebtis įvairių būdų, kurie galbūt leis išsilaikyti, o gal net ir pereiti į kitą etapą.

Vienas iš tokių būdų – maisto tiekimas į namus, ofisus arba tiesiog jo perdavimas prie restorano durų. Nors šis maisto pristatymo metodas yra, toli gražu, ne naujovė, tačiau šiandien noriu pasidalinti savo įžvalgomis, nes atėjo pats laikas apie tai pakalbėti. Esu visu 150% už tuos, kurie lenkia nugaras, kad atitolintų restoraną nuo paskutiniosios, tačiau keli dalykai mane priverčia susimąstyti, ar restoranui tikrai verta išlikti, ar nepasiekta riba, kai noras užsidirbti prasilenkia su tam tikromis taisyklėmis? Krizei ištikus, atrodo, dalis maistą tiekiančių restoranų pamiršo visas maisto higienos ir galbūt net savigarbos taisyklės. Dažnai svečias sumokėjęs nemenką pinigų sumą, gauna nieko vertą dėžutę su „siurprizu“ viduje, kuris nebūtinai yra džiuginantis. Jam belieka tik pasidalinti nuotrauka interneto platybėse arba parašyti komentarą, kaip „šoferis“ Valodia, kuris dirba Kolt įmonėje po 50 minučių jums atvežė krūvą indelių, o jų turinys visiškai neatitiko to, ką tikėjotes gauti ir netgi ne tai, ką paskutinį kartą ragavote tame restorane.



Ką daryti, kad jūsų pietūs netaptų dėžute, kurią nešite parodyti kolegoms, kaip eksponatą arba kelsite jo nuotraukas į facebooką klausdami – „spėkit kas čia“? Turite du pasirinkimus. Pirmas – gamintis maistą patiems, antras – protingai užsisakinėti patiekalus. Kas yra tas protingas pasirinkimas? Manau, toks, kuris atkeliavęs pas jus po valandos nuo pagaminimo, dar bus vertas patekti į jūsų skrandį, o ne rinkti laikus ir komentarus tarsi būtų Da Vinčio šedevras.


Tikrai ne!!!!

  • A la carte patiekalai. Patiekalai, kuriuos dažnai valgote savo pamėgtame restorane, o dabar turite progą pasimėgauti jais savo namuose ir net su nedidele nuolaida. Nesirinkite, nes šio tipo maistas yra skirtas mėgautis tada, kai jis yra paruoštas čia ir dabar, o ne po kelionės indelyje. Toks patiekalas tampa nieko vertas šefo kūrinys, nes jo išpildymui reikia ne tik produktų, bet ir aplinkos, estetikos ir šviežumo. Ir nors karantino metu dauguma geriausių pasaulio restoranų gamina maistą išsinešimui, tačiau jų pasiūla, toli gražu, neatspindi to, ką patiekdavo restorane. Vienas iš pavyzdžių geriausiu tituluojamas Amerikos restoranas Alinea. Jis kaip ir daugelis kitų tiekia komfort tipo maistą, kuris yra paprastas ir suprantamas, o dažną galima valgyti ir kitą dieną pašildžius mikrobangų krosnelėje.



  • Jūros gėrybės ir žuvis – rekomenduoju vengti. Nors midijos išgyvena renesansą Lietuvos restoranų padangėje, tačiau jos yra tas patiekalas, kuris turi būti valgomas iš karto pagamintas. Nebent esate iš tų ragautojų, kurie apie midijas suprantate tiek pat mažai, kiek aš apie automobilius ir nežinote, kad visos jūrų gėrybės, o tarp jų ir midijos, turi savybę pavirsti „guminėmis“, tai lemia neteisingas jų paruošimo būdas arba pervirimas. Net ir paruoštos gerai jūros gėrybės keliaudamos toliau gaminasi. Jei jos gabenamos šiltai – kaista, jei šaltai – džiūsta. Kol pasiekia jus, jos tampa guminukų rinkiniu už nemenką sumą pinigų. Su žuvimi atsitinka tas pats. Produktas, kuris yra labai delikatus, svečiui lėkštėje atkeliauja reikiamos temperatūros, bet keliolika minučių užtrukus, žuvis tampa visai kitokia, praranda visas skonines ir maistines savybes. Rinktis žuvies patiekalus išsinešimui sumokant 15–20 eurų tikrai nėra protingas pasirinkimas. Esu tikras, tokiu patiekalu labai nusivilsite.

  • Pasta – dar viena kategorija patiekalų, kuri vargu, ar padarys gerą įspūdį. Ravioli, tortellini ir kitos pastos variacijos paprastai paruošiamos, tačiau reikalaujančios dėmesio ir suvartojimo tą pačią akimirką. Po kelių minučių pasta ima džiūti, o po pusės valandos jau gauname nieko vertą sulipusią masę. Vienintelė išimtis – kiniški makaronai, kurie savo sudėtimi skiriasi nuo bičiulių iš Italijos.



  • Turbūt ne vienas karantino metu užsimano įmantraus deserto iš restorano. Šerbetai, ledai, karšti desertai ar kreminiai šedevrai yra tas maistas, kurio greičiausiai teks palaukti arba pamėginti pasigaminti patiems. Nei vienas jų nepritaikytas ilgoms kelionėms, todėl jei restoranas siūlys, kad ir pavyzdžiui, karštą šokoladinį pyragaitį (Lava Cake) su vaniliniais ledais išsinešimui, tai greičiausiai šefas, kuris vadovauja šiam restoranui jau ruošiasi emigruoti į Norvegijos fabriką arba persikvalifikuoja į suvirintojus.



  • Dar viena kategorija patiekalų – „ponas“ kiaušinis. Juos sudaro scrambled, Benediktai ir panašios istorijos. Apie juos jau rašiau įrašą „Rekomenduoju - neužsisakyti“, kur apie juos galite pasiskaityti plačiau.

Ką pasirinkti?

Prieš užsisakant maistą į namus ar darbą, visada reikia pagalvoti apie tai, kaip jūsų patiekalas atrodys po 30-40 minučių nuo pagaminimo. Visada rinkitės paprastą, neįmantrų maistą. Sriubos, troškiniai, vieno puodo patiekalai yra puikus ir maistingas pasirinkimas. Esant galimybei patys atsiimkite jį iš užsakyto restorano ar kavinės. Taip galėsite užtikrinti, kad maistas buvo pristatytas tvarkingai.


Kaip ir minėjau pradžioje, esu visu 100% už tuos, kurie pluša virtuvėse, norėdami išgyventi šį sunkų laikotarpį. Tačiau vieni bando išgyventi, kiti tiesiog pasinaudoti situacija ir pasipinigauti, o yra ir tokių, kurie tiesiog nesuvokia, ką patys daro. Būkime supratingi, nes maistas, tai kultūros dalis, kuri apjungia žmones jau ilgus šimtmečius, todėl tikiuosi, kad viskas greitu metu pasikeis ir mes vėl galėsime mėgautis puikiu maistu savo pamėgtoje kavinėje ar restorane. Sunku galvoti apie tai, kad patiekalai virto berniuko ant dviračio atsakomybe, o ne šefo kūrybinio proceso įvertinimu.

Rinkitės protingai!

  • White Instagram Icon
  • White Facebook Icon
  • White Pinterest Icon

© 2019 by pavarsdienorastis