Gastronomijos savaitė

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šį rudeniškai nusiteikusį lapkričio mėnesį turėjome puikią progą pasimėgauti restoranuose kuriamomis madomis. Gastronominė savaitė kiekvienais metais suburia didelį ratą norinčių pasirodyti ir pasikedenti pluksnomis, tuo pačiu leidžia kiek laisviau aplankyti kartais taip sunkiai įkandamus riešutėlius.


Kur eiti:


Gastronominė savaitė – tai puiki proga aplankyti nemažai restoranų už fiksuotą kainą, o restoranams parodyti, ką moka geriausiai ir nustebinti klientą. Kaip atsirinkti, kur visgi reikėjo keliauti šiais metais, kad po vakarienės netektų malšinti alkį ir neviltį greito maisto restorane? Atsakyti tikrai nėra lengva, juk sąraše buvo nemažai puikią reputaciją turinčių restoranų.


Aš dažnai vadovaujuosi nuostata – jei nežinai, ko nori, žinok, ko nenori. Todėl rinkausi atmetimo būdu. Tai toks metodas, kai tiesiog paprasčiausių būdu atmeti, kur nenori eiti (ką nenori valgyti).

  • Pirmas žingsnis – viršelis. Jei matau vaikų darželio menu atspindinčią nuotrauką, kuria bandoma pakviesti gurmaniškiems atradimams – Game Over.

  • Antras žingsnis – tarpukario patiekalai. Jei menu išskiria tokius gražuolius, kaip barščiai, šiupininė, kūgelis ar bulviniai blynai. Vieninteliai žodžiai, kuriuos tegaliu pasakyti: Are you Fu&*ing serious?!

  • Trečias variantas – nėra menu, siurprizas (staigmena), ką pagaus žvejai (vidury lapkričio) arba eilėraščiais ir "pelkėm apaugus aukštai – menu štai galinga jinai.." – Player out.

  • Ketvirtas žingsnis – kas ant pietų? Na, mama, nepyk, bet vištienos man jau per akis. Kam keliauti į restoraną siūlantį gastro menu, kurį sudaro tik dienos pietų vertas patiekalas? Vištienos kulšelė, krūtinėlė, jautienos žandas, antienos confiti miti, ar tosios filė? Nestebina, neįdomu, nuobodu, todėl mažule, tikrai ne šiąnakt.

  • Penktas – ką turiu, tą dedu į lėkštę (gal liko po karantino). Tikrai nesinori nukeliavus į restoraną ragauti tų pačių ingredientų visame menu pasiūlyme. Kyla mintis, kad arba restoranas gavo gerą kainą "menkei", kurią ragausi visuose patiekaluose, tik šiek tik kitoje povyzoje, arba keliauji padėti restorano šefui pramušti užsilikusių produktų.


Visgi, savo pliusus ir minusus aš susidėliojau. Šiais metai mano Top 5 (Vilniaus mieste) buvo (vardinu atsitiktine tvarka):


Top 5

• Stebuklai

• El Mercado

• MEAT Steak House

• Gaspar's

• LaCapital


Kaip tarėm, taip padarėm - trys restoranai iš šio sąrašo pakliuvo į Pavarsdienorastis taikiklį šiais metais, todėl pasidalinsiu įžvalgomis apie juos.


Meat Steak House


Prisipažinsiu, šiame restorane lankausi pirmą kartą. Nors priežasčių apsilankyti galėjau surasti bent kelias, tačiau jų šiandien nenagrinėsiu. Taigi, tiesiai ir konkrečiai apie šį pirmą kartą.


Menu - akims žavus, sotus, galbūt šiek tiek kvepiantis klasika, o ir rinktis gali iš dviejų variantų. Tad tikimybė, kad įtiksi net ir tokiam išrankiam slunkiui kaip aš - tikrai didelė.


Startas - Foie gras creme brulee su raudonųjų svogūnų ir figų ledais - paprastai nepaprastas patiekalas. Nors pačių kepenėlių pate buvo kiek per kietas, matyt, buvo paskubėta ir per anksti išleistas į salę, tačiau po kelių minučių "pailsėjęs"ant stalo, jis tiesiogiai sprogo burnoje. Tikrai nenusiminė ir tie, kurie pasirinko Gruzdintą Buratą su kiodžia burokėliais. Porcija verta sunkiasvorio arba karšto patiekalo kategorijos.




Būtų keista, jei pagrindinis patiekalasšiame restorane būtų ne šmotelis mėsos. Taigi, antrasis mano pasirinkimas - Urugvajietiškos nugarinės kepsnys su spalvotomis morkomis ir bulvytėmis. Nors aš ir mėgstu pavalgyti sočiai, tačiau kelias bulvytes teko palikti savo lėkštėje, o įpusėjus patiekalą, mintys apie greito maisto restoraną, kurį galbūt teks aplankyti pakeliui namo, tikrai išgaravo. Porcijos savo dydžiu restorane nenuskriaudė nei vieno.



Desertui gavau klasišką, tačiau nelabai klasikinę Pavlovą. Morengas, plakta grietinėlė, uogos - tikrai puikiai suderėjo vakaro pabaigoje. Tik kitą syk mieliau šį desertą valgyčiau su šakute, o ne šaukštu.



Restoranas The Meat plačiai atvėrė gastronominės savaitės duris. Ne vien puikiu maistu, bet šiltu ir profesionaliu aptarnavimu, kurio taip dažnai pasigendame.


Gaspars


Antra stotelė - Gaspars. Šis restoranas turbūt yra vienas iš tų, kuris visada pakliūna į mano penketuką "pasiūlyk kur eiti draugui". Kodėl būtent jį rekomenduoju? Priežastis labai elementari, nes šefas Gaspars visada sugeba nustebinti savo svečius. Apie šį restoraną jau esu rašęs savo apžvalgų skiltyje. O šiandien jis ir vėl tarp geriausių, nes čia puikiai skamba kulinariniai posmeliais gastronominės savaitės renginiui.


Pradedame, prisipažinsiu, bene su geriausiu visos gastronominės savaitės kąsniu - Tartalete su rūkyta žuvimi, kiaušinio trynių kremu ir obuolių compote. Puikus derinys ir ilgam išlikęs įsimintinas skonis, kuri mielai dar ne vieną kartą įsidėčiau į burną, nes skonis tikrai žavi.



Antras patiekalas - taco su lietuviško stumbro mėsa. Pastaruoju metu teko daug susidurti su meksikietiška virtuve, todėl ir įvairių taco variantų ragauti teko tikrai nemažai. Šis, mano manymu, buvo kiek per mažai išdirbtas. Mėsa sausoka, ir jei manęs būtų paklausę, tai stumbras, briedis, ar elnias turbūt mesčiau "pa marskomu". Negelbėjo nei spanguolės, nei fermentuotas čili, asmeniškai man, trūko rūgšties, kuri suteiktų kažkokią pusiausvyrą sunkiam ir kiek sausokam šmoteliui.



Karštas patiekalas - hands on. Lietuviškas sterkas, salierai, mano šiuo metu taip mėgstami, pankoliai, o viskas apvainikuota sodriu vėžiagyvių padažu. Patiekalas, kuris tikrai galėtų būti tuo, dėl kurio verta sugrįžti į šį restoraną.



Turbūt labiausiai laukiamas dalykas atvykus pas Gaspars yra desertas. Jie čia tikrai yra kitokie, nei daugelyje panašaus lygio restoranų. Apjungiamos skirtingos kultūros, gausa prieskonių, būtent taip, kaip veikia moderni gastronomija. Šiandien ant mūsų stalo moliūgo ir kardamono desertas, su svarainio geliu ir lazdyno riešutų traškučiu. Puikus rudeniškas derinys, praturtintas moderniais elementais ir kiek neįprastais skoniais.



Finišas buvo tikrai stiprus. Gaspars ir artimiausius metus išliks tarp tų, kur visada galima pasikviesti svečius ar rekomenduoti šią vietą draugams ir pažįstamiems.


El Mercado


Stotelė numeris 3 - marine stiliaus restoranas El Mercado. Įsikūręs Didžiosios gatvės pradžioje. Dar vienas, kiek išėjęs iš konteksto su gastronominei savaitei ruoštu meniu, restoranas, kuris patraukė mano dėmesį spalvingais pavadinimais ir tikrai neprastais ingredientais. Neriame ir mes.


Pradėkime nuo pradžių. Pirmas patiekalas pasiekęs mūsų stalą - "Jūra ir Sodas" arba daržovės keptos Josper griliuje, Kantabrijos ančiuviai ir dūmais prisotintas aioli padažas. Galiu pasakyt vieną - Wow. Išraiškingas ir turintis didelį balansą patiekalas. Umami, kuri suteikia ančiuviai. Šį patiekalą mielai būčiau pakartojęsir ne vieną kartą.



Deja, čia graži pasaka ir baigėsi. Mūsų stalą pasiekė antrasis patiekalas -"Jūra ir Žemė". Keptos bulvės, sous vide kiaušinis, langustinas, kuris buvo vienas. Jei sėdėtume kur nors Raseiniuose, gal ir sakyčiau, kad šaunuoliai, kiaušinį išcirkuliavo tikrai puikiai. Manau, čia būtų tik eilinis sarkastiškas mano postringavimas, bet pasakoti čia tikrai nėra labai ką. Skrudintos spalvotų bulvių drožlės, kiek "gumavotas" langustas, bisque - na, ir kiaušinis.



Karštas patiekalas, kuris kiek labiau priminė karštą užkandį - "Jūra ir Kalnai". Paršelio kanopos, paslėptos tortelije - tikrai ne gastronominės kelionės vertas patiekalas. Tortelis išviręs ne taip, kaip turėtų būti, jo šonai gerokai žali ir kieti, o įdaras visiškai blankus. Kanopos? Galbūt, bet ir pavargę trumai šio patiekalo nei kiek neprikėlė.



Vakarienės pabaigojegavome šiek tiek gaivos. Keptų obuolių ledai, bei sūrio pyrago kremas. Klasikinis derinys, šiek tiek kitame amplua. Labai gaila, kad taip ir nepavyko paragauti tos Ibizos druska gardintos karamelės, kuri buvo prilipusi prie lėkštės.



Gastronomijos žvaigždės jau išdalintos, jei klausite manęs, pagal kokius kriterijus jos skiriamos? Nepasakysiu, bet paskutiniai keli metai stebina, net mielai pasiginčyčiau ties kiekvienu laureatu. Tačiau esmė visgi slypi ne žvaigždėje. Kur ji? Gebėjime kiekvienam restoranui parodyti, ką sugeba ir iš kokio molio yra drėbtas. Vieni pasirenka lengvesnį, saugesnį kelią, kurio tikslas užsidirbti pritraukiant būrius naujų potyrių ištroškusius ragautojus, o kiti sunkiai ir ryžtingai dirba, kad svečias, kuris užsuko pasimėgauti gastronominiais stebuklais, tą stebuklą ir gautų, o ateityje, dar ne kartą aplankys restoraną, kuris padovanoja emociją. O kurioje pusėje esate jūs?

0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską

Gaspar's

Babble