Na ką, prašau visus į vidų

Na ką, prašau visus į vidų,

Prie stalo sėskit – nešam midų.

Pala, pala, o kur pasai?

Na va, ir baigėsi juokai.


Tada prašau visus į kiemą

Išspręsim šitą tuoj dilemą.

Juk nesat gavę Jūs skiepų,

Teks mėgautis grynu oru.


Surasim Jums lauke staliuką,

Galėsit gert tenai aliuką.

Tik pasisaugokit lietaus,

Nes niekas Jūsų neapdraus.


Kol kas neturime net skėčių,

O šildytuvams nėr rozečių.

Negalim siūlyti pledukų,

Nebent iš maximos maišiukų.


Ir vėl atėjo tie laikai,

Kai pasą neštis privalai.

Dabar tik pasas modernus,

Po appsu slepias, mobilus.


Prisimenu gerai laikus,

Kai teko rodyti pasus.

Tuomet prie krautuvių kasų,

Išmokau rusiškų keiksmų.


Senelis, kai užsiputos,

Paėmęs bambalį baltos.

Jūs a..ujeli, po velnių,

Man šimtas bus tuoj ant dienų.


Įstatymai visiems galioja,

Tik ne visus jie įtakoja.

O ar laikytis jų ar ne,

Čia jau kiekvieno mus valia.


Ir nors nesu orų berniukas,

Kuris kas dieną linksmas sukas,

Bet ateitį matau spalvotą,

Ir su pasu neapribota.


Galėsim tuoj ir vėl kartu

Susėst prie stalo ne po du.

Pakelt po taurę ar bokalą,

O gal prišnioti iki galo.


Na, o dabar kai oras šyla,

Gal reik ramiai įjungt debilą.

Ir apsimesti, kad smagu,

Kai nei sirgai, nei su skiepu.

Komentarų: 0

Naujausi įrašai

Rodyti viską

Vadovė