Trys riešutėliai pelenei

 Šiais metais lygiai dešimtąjį kartą buvo surengtas neeilinis vyno klubo renginys – vyno ir deserto derinimo konkursas. Anot Arūno Starkaus, tai vienintelis tokio pobūdžio ir formato renginys, kuris pamalonina ne vieną vyno ir desertų mėgėją. Šie metai buvo įsiminti ir man, juk jau aštunti metai iš eilės teko pristatyti savo pagamintą deserto ir vyno derinį. Ši patirtis taip ir galėtų baigtis, tačiau norėtųsi ja pasidalinti ir prisiminti, nes visada po šio konkurso kažkas lieka. Atrastas naujas skonis, vynas, draugija, patobulėjusios gaminimo technologijos, vis sudėtingesni deriniai.

 

Per aštuonis dalyvavimo metus buvo visko. Buvo daug cukraus, išragauto vyno, pergalių ir pralaimėjimų, auksinių šakučių ir surūdijusių šaukštų, ambicijų, vilčių, svajonių, pykčio, diskusijų, kritikos. Kiekvieni metai buvo kažkuo ypatingi. Galbūt ypatingi tuo, kad kaskart bandėme pateikti ne tik derinį, bet ir visą istoriją, išpildyti įdėją, ieškojome naujovių, bandėme maksimaliai panaudoti produktų galimybes, žodžiu, stengiamės sujungti visus elementus į vieną derinį. .

 

Aštuoni metai –aštuonios istorijos, su savitu prieskoniu. Šiemet pabandžiau padaryti tai, kas ne kiekvienam pažįstama. Lipau iš savo komforto zonos ir rinkausi produktus, kurie mažai žinomi, mažai su jais dirbau ir aš pats.

 

Lietuviškas beržas – taip pavadinome 2019 metų konkursinį derinį. Šį kartą derinamo kartu su Justina Golumbeckaite ožkos pieną, beržų sulos sirupą, antaninius obuolius ir svarainius. Keturi labai skirtingi ir mažai desertuose sutinkami ingredientai. Kas paskatino juos sujungti į vieną visumą? Kaip ir minėjau anksčiau, man svarbi istorija ir ką aš galiu pasakyti be to, kad galiu suderinti su vynu. Taigi apie kiekvieną trumpai.

 

Beržų sula, kuri tampa beržų sulos sirupu. Man mažai pažįstamas procesas, bet skaičiai įspūdingi. Vienam sirupo litrui pagaminti reikia 120 litrų beržų sulos. Pagalvojus apie gaminimą nuo sulos surinkimo iki sirupo supilstymo į buteliukus atrodo gan sudėtingas, daug laiko atimantis procesas.

 

Antaniniai obuoliai yra mano vaikystės skonis. Lietingais rudens vakarais sėdėdavome su sese prie elektrinės viryklės ir pro langelį stebėdavome kaip orkaitėje skrusta išrikiuoti antaniniai obuoliai, tada tai buvo skaniausias man desertas, kurį ir šiandien mielai gaminu. Konkursui pasirinkau antaninių obuolių sūrį, nes tai vienas mano šeimos tradicinių gaminių, kurį rudeniop visuomet spaudžiame.

 

Ožkos pienas ir ožkos pieno jogurtas stojo į derinį, nes ieškojau įdomesnio skonio derančio prie kitų produktų. Juos deserte teko naudoti pirmą kartą.

Svarainiai yra dar vienas pamėgtas, bet kartais pamirštas rudens akcentas. Juos troškinau lėtai, daugiau nei puse paros ir tuomet jie man atskleidė visas savo aromatines savybes.

Sujungus į visumą gavome ožkos pieno panna cottą, beržu sulos sirupą, antaninių obuolių sūrį ir svarainių uogienę. Visa tai skaniai sugulė į dar vieną saldžią istoriją.

 

Žaviuosi šiuo renginiu, nes kaskart su dideliu entuziazmu ieškau naujų idėjų. Tikiuosi vyno klubas surengs dar ne vieną konkursą ir ateityje, nes tai iš tiesų labai įtraukiantis ir pritraukiantis renginys.



  • White Instagram Icon
  • White Facebook Icon
  • White Pinterest Icon

© 2019 by pavarsdienorastis