Dažnai tenka išgirsti klausimą, kada pirmą kartą paėmiau peilį į rankas. Ironizuodamas visada papasakoju įdomių istorijų iš vaikystės, nes juk visi pirmi kartai ir įvyksta, kai dar esame vaikai.
Būdamas devynerių, dažnai leisdavau laiką kieme su vyresniais vaikais. Tuo metu apie kompiuterinius žaidimus žinojau tiek pat, kiek ir apie virėjo specialybę, tikrai dar negalvojau apie ateities planus, o viską, ką rasdavau buityje, panaudodavau žaidimams. Peilis, žinoma, yra pavojingas įrankis vaikams, tačiau dažnai virsdavo kiemo žaidimų dalimi. Tikrai nevaidinome banditų ar plėšikų, rodos, jį naudojome žaidimui pavadinimu „žemė“. Dar dabar prisimenu iš namų patyliukais išsineštą peilį, kuris tuo metu buvo pagrindinis virtuvės pagalbininkas. Žinoma, už tokias išdaigas vėliau teko „atsiskaityti“ tėvams.
Antros pažinties su peiliais teko laukti ilgiau nei dešimtmetį, kai pradėjau dirbti Škotijoje, viešbučio restorane. Puikiai prisimenu savo pirmąjį peilių rinkinį, kurį man užsakė tuometinis šefas. Aštuonių Victorinox peilių rinkinys man tikrai reiškė daugiau nei parsivesti namo paną iš vietinio miestelio pub'o. Dar ir dabar turiu du ar tris peilius iš savo pirmojo rinkinio, kurie kartas nuo karto praverčia buityje.
Dabar savo virtuvėje naudoju Global prekinio ženklo peilius. Japoniški peiliai susilaukia dviprasmiškų atsiliepimų, nes yra labiausiai padirbinėjami peiliai pasaulyje. Šio prekinio ženklo peiliais pasitikiu, jie ištikimai tarnauja mano profesionalių kulinarinių kelionių vingiuose, tačiau, kaip išsirinkti gerus peilius namams? Nemažai aplinkinių kreipiasi patarimo, todėl pabandysiu pasidalinti savo pastebėjimais. Nenoriu jums siūlyti vieno ar kito prekinio ženklo, nes peilis turi „lipti“ prie rankos, netgi jei jos pas jus – abi kairios. Pabandysiu išskirti kriterijus, kuriais vadovaujantis galbūt galėsite kiek lengviau išsirinkti savo variantus.
Aš peilius skirstau į tris grupes, o kad būtų dar paprasčiau, juos lyginu su automobiliais.
Peilių grupės:
Pirmoji – sportinių automobilių klasė. Brangi, reikalaujanti daug dėmesio ir priežiūros. Nuolatos turinti lankytis servise ir būti apdrausta KASKO. Į šią klasę patenka tokie prekiniai ženklai kaip Shun, Global ir dar daugybė kitų atkeliavusių iš Japonijos. Savo išvaizda ir dizainu jie išsiskiria, dažnai varo iš proto ne tik šefus, tačiau ir antrąsias puses, kai jos sužino peilių kainą. Tai puikiai subalansuoti ir dažniausiai nukalti iš damasko plieno arba plieno lydinio. Šie peiliai reikalauja ypatingos priežiūros, kurią vargu, ar galima užtikrinti namų sąlygomis, todėl šią kategoriją peilių rekomenduočiau palikti profesionalams.
Kaina nuo 100 iki 400 eurų.
Antroji – verslo klasė. Tai automobiliai, kurie savo kaina ir išvaizda nusileidžia pirmiesiems, tačiau kokybe ilgaamžiškumu ir komfortu yra lyderių sąraše. Šiai kategorijai priskirčiau tokius peilius kaip
Wusthof, Dick, Zwilling. Visi jie atkeliavę iš Vokietijos. Jie tvirti, dažniausiai turintys storą ašmenį, tačiau labai aštrūs ir reikalaujantys nemažai dėmesio norint juos pagaląsti. Patogūs ir kokybiški.
Kaina nuo 50 iki 200 eurų.
Trečioji – su konkrečiu modeliu palyginti nepavyks, bet čia turėtų būti visi tie automobiliai, kurie sudaro didžiąją dalį sutinkamų mūsų keliuose. Einantys savo n-tuosius metus, neužkalamais varikliais ir tikrai neatsuktom ridom. Juos renkasi visi, juos myli visi ir jie prieinami visiems, žodžiu, populiariausieji. Kalbant apie peilius, tai į šią kategoriją patenka tokie, kurie puikiai tiks namams, nes juos tinkamai prižiūrėti pavyks ir namuose. Šiai kategorijai priskirčiau – Victorinox, Arcos, Hendi. Jie pagaminti iš minkštesnio metalo, reikalaujantys mažiau dėmesio galandant, jie kokybiški, ne itin brangūs, pritaikyti kasdieniniam naudojimui. Puikūs kainos ir kokybės santykiu. Namuose jais darbuotis tikras malonumas.
Kaina nuo 10 iki 50 eurų.
Žinoma, dar yra ketvirtoji automobilių kategorija – ta, kuri jau daugiau nei metai stovi daugiabučio kieme. Dažniausiai su surūdijusių kėbulu, nuleistais ratais arba daužtu šonu. Tik laiko klausimas, kada jie nukeliaus į automobilių sąvartyną. Taip yra ir su peiliais, kuriuos galime įsigyti didžiuosiuose prekybos centruose, turguje ar kosminius diskus reklamuojančiuose skelbimuose. Tai yra pigios klastotės, kurios mano manymu, yra tinkamos tik mano vaikystės žaidimui „žemė“. Anksčiau ar vėliau, nepateisinę lūkesčių, jie iškeliauja į šiukšlių dėžę.
Peilių tipai:
Prisipažinsiu, tiksliai pasakyti, kiek yra skirtingų peilių tipų, tikrai negaliu. Mano rinkinį sudaro bent 12 peilių ir dar bent 50 skirtingų elementų, vadinamo smulkaus inventoriaus. Tačiau ir rašyti čia apie peilių tipus nenoriu. Labiau linkęs, duoti patarimų renkantis peilius namams. Mano manymu, kiekviena namų virtuvė privalo turėti tris pagrindinius peilius, o ar jums reikės daugiau ir skirtingų, manau, apsispręsite su laiku.
Pirmasis vadinamas virtuvės šefo peilis. Jo ilgis prasideda nuo 15cm ir gali siekti 30cm. Peilio ilgis matuojamas be rankenos, tik ašmuo. Kiekvienas pasirenka sau individualų ilgį. Jei virtuvėje karaliauja moterys, tai pilnai užtenka 20cm, jei vyrai, tai peilis turėtų būti ilgesnis, nes plaštakų dydžiai šiek tiek skiriasi. Šis peilis atlieka visas funkcijas, gali pjaustyti, smulkinti, raikyti. Su juo praleidžiama daugiausiai laiko, todėl svarbu, kad jį būtų patogu laikyti, kad nesijaustų diskomforto ir nuovargio ilgiau panaudojus.
Antrasis – išpjaustymo peilis. Peilis su siauresne geležte. Skirtas išdoroti mėsą, žuvį, o taip pat naudojamas bendriems virtuvės reikalams atlikti. Peilio ilgis neturėtų būti ilgesnis už šefo peilio ilgį.
Trečias yra universalus peilis. Nedidelis, dažniausiai 12cm ilgio peiliukas kurio pagalba atliekami smulkūs darbai, daržovių ir vaisių valymas, išpjaustymas, drožinėjimas ir t.t.
Kas dar?
Labai abejoju, ar namie prireiks filetavimo peilio ar peilio sušiams pjaustyti, tačiau santoku peilis gali tikrai jums nepamaišyti. Santoku peilis – japoniškas atitikmuo šefo peiliui, skirtas naudoti visoms reikmėms, tačiau man su juo labiausiai patinka „kankinti“ daržoves. Jis neturėtų būti ilgas. Aš naudoju 20cm ilgio santoku peilį.
Priežiūra
Norint, kad peiliai tarnautų ilgiau, privalome juos atitinkamai prižiūrėti. Keli patarimai padėsiantys tai padaryti:
Neplauti peilių indaplovėse, kadangi indaplovėje naudojama daug stiprių cheminių medžiagų, kurios vienaip ar kitaip gali pakenkti ašmeniui ir peilio rankenai.
Peilius laikyti prikabintus prie sienos (ką ir jums rekomenduoju) arba stovelyje. Laikant įrankių stalčiuje peiliai trankosi, taip galima pažeisti ašmenį, jis greičiau atbunka.
Prieš plaunant peilius sudrėkinti vandeniu, kad nereikėtų "drožti" su šveistuku ant peilio susirinkusių nešvarumų.
Niekada nepalikti peilių kriauklėje, nes tai mane labai nervina. Žinoma, dar ir todėl, kad galime susižaloti nepamačius jų.
Visada stengtis, kad peiliai būtų aštrūs. Juk nežinai, kada kils noras pavalgyti, o ir įsipjovus su aštriu peiliu, žaizda gyja gerokai greičiau.
Kiekvienas save gerbiantis specialistas turi savo darbo įrankius. Kirpėja savo žirklių komplektą, mechanikas – raktų rinkinuką, šefas – peilius. Pažiūrėjus į įrankius galima pasakyti, kiek tas žmogus leidžia laiko virtuvėje, o kiek „tampydamas“ kompiuterio pelę už uodegos. Tačiau nepaisant to, kiek jūs laiko naudosite peilius, svarbiausias dalykas, į kurį reikia sutelkti didžiausią dėmesį norint išlaikyti peilius ilgaamžiškus, tai jų priežiūra ir galandimas. Apie šiuos du svarbius dalykus dar pakalbėsiu.
Viliuosi, kad padėjau jums apsispręsti, kokius peilius rinktis. Kur juos rasti, pirkti? Manau, kiekvienas mokate suvesti kompanijų pavadinimus į Google paiešką. Tik verta prisiminti, kad rinkoje yra daug klastočių. Rinkitės įmones, kurios pateikia sertifikatus, išrašo čekius, duoda garantijas, turi aptarnavimo servisus. Geras ir kokybiškas, puikiai prižiūrėtas peilis tarnaus jums amžinai. Nepagailėkite investuoti šiek tiek daugiau pinigų.
Commenti