Petra Bakery & Falafel
Jei nesate abejingi rytų virtuvės skoniams, tai Petra Bakery & Falafel, manau, turėtų nudžiuginti ir jūsų širdis.
top of page
Kiekvienas turime silpnybių, ne išimtis ir aš. Tik šį kartą mano silpnybė iš dalies yra mano stiprybė, nes čia atrandu labai daug. Kulinarinės knygos – jų sukaupęs turiu jau ne vieną šimtą. Ar visas jas perskaičiau? Nemėgstu meluoti, todėl tenka prisipažinti, kad liko bent 80 kurių negaliu įveikti. Priežastis labai paprasta, perskaityti nuo pirmo iki 957 puslapio užtruktų ne vienerius metus, nes tai yra maisto enciklopedijos, moksliniai leidiniai, jų neskaitai, kaip romanų, dažniausiai vartai, ieškodamas atsakymų.
Didžioji mano kolekcijos dalis nėra receptų knygos su įspūdingomis fotografų nuotraukomis, esu sukaupęs nemažai kulinarinių istorijų apie šefų pasaulį, gyvenimiškas patirtys, karjeros žypsnius, nuosmukius, tragedijas, profesionalų virtuves iš vidaus, iš herojų lūpų – šias mėgstu ypatingai, juose daug tiesos. Apie šias knygas norisi kalbėti, mano galva, yra vertų dėmėsio. Nuolatos ieškau įdomios kulinarinės literatūros, apie tai ir čia.
Kiekvienas turime silpnybių, ne išimtis ir aš. Tik šį kartą mano silpnybė iš dalies yra mano stiprybė, nes čia atrandu labai daug. Kulinarinės knygos – jų sukaupęs turiu jau ne vieną šimtą. Ar visas jas perskaičiau? Nemėgstu meluoti, todėl tenka prisipažinti, kad liko bent 80 kurių negaliu įveikti. Priežastis labai paprasta, perskaityti nuo pirmo iki 957 puslapio užtruktų ne vienerius metus, nes tai yra maisto enciklopedijos, moksliniai leidiniai, jų neskaitai, kaip romanų, dažniausiai vartai, ieškodamas atsakymų.
Didžioji mano kolekcijos dalis nėra receptų knygos su įspūdingomis fotografų nuotraukomis, esu sukaupęs nemažai kulinarinių istorijų apie šefų pasaulį, gyvenimiškas patirtys, karjeros žypsnius, nuosmukius, tragedijas, profesionalų virtuves iš vidaus, iš herojų lūpų – šias mėgstu ypatingai, juose daug tiesos. Apie šias knygas norisi kalbėti, mano galva, yra vertų dėmėsio. Nuolatos ieškau įdomios kulinarinės literatūros, apie tai ir čia.
Kiekvienas turime silpnybių, ne išimtis ir aš. Tik šį kartą mano silpnybė iš dalies yra mano stiprybė, nes čia atrandu labai daug. Kulinarinės knygos – jų sukaupęs turiu jau ne vieną šimtą. Ar visas jas perskaičiau? Nemėgstu meluoti, todėl tenka prisipažinti, kad liko bent 80 kurių negaliu įveikti. Priežastis labai paprasta, perskaityti nuo pirmo iki 957 puslapio užtruktų ne vienerius metus, nes tai yra maisto enciklopedijos, moksliniai leidiniai, jų neskaitai, kaip romanų, dažniausiai vartai, ieškodamas atsakymų.
Didžioji mano kolekcijos dalis nėra receptų knygos su įspūdingomis fotografų nuotraukomis, esu sukaupęs nemažai kulinarinių istorijų apie šefų pasaulį, gyvenimiškas patirtys, karjeros žypsnius, nuosmukius, tragedijas, profesionalų virtuves iš vidaus, iš herojų lūpų – šias mėgstu ypatingai, juose daug tiesos. Apie šias knygas norisi kalbėti, mano galva, yra vertų dėmėsio. Nuolatos ieškau įdomios kulinarinės literatūros, apie tai ir čia.
Jei į gyvenimo aprašymą šalia kompiuterinio raštingumo skilties būtų įtrauktas gebėjimas komentuoti, manau, bene kiekvienas, balsuoti teisę turintis Lietuvos pilietis, galėtų drąsiai pažymėti, kad moka tai daryti puikiai. Pasisakyti yra žmogaus prigimtis, išreikšti savo poziciją vienu ar kitu klausimu privalome.
Šiandien kalbančių apie maistą yra daugiau nei jį gaminančių, ar tai yra blogai – tikrai ne. Aš – ne išimtis. Mėgstu lankyti „skanias“ vietas, dievinu maistą ir vertinu restoranų pastangas patiekti klientui ne tik lėkštę su patiekalu, bet ir įspūdį. Žinoma, ne visada ir ne visiems pavyksta, tačiau tai nereiškia, kad reikia sustoti ieškoti ir suktis tik savo virtuvėje, juk gyvenimas pilnas netikėtumų.
Ši skiltis – mano individualus požiūris į maistą, aplinką, nuotaiką ir kitus niuansus, kurie palieka įspūdį, nustebina, priverčia pagalvoti, padiskutuoti su kolegomis ar draugais. Kritika yra labai sveikas dalykas. Išmanau tikrai nemažai, tačiau man visada labai svarbi visuma, smulkmenos. Svarbiausia ne tai, ar pilvas yra pilnas ar tuščias, o kokią nuotaiką aš parnešu iš vienos ar kitos vietos, nes maistas – mūsų kultūros dalis, nešanti stiprią žinutę svečiui. Galbūt kažkam padėsiu tas žinutes suprasti geriau, todėl skaitykite ir mėgaukitės. Arba ne.
bottom of page