Meatballs

Priverstinai pasikeitusios maisto mados šiais metais atveria vis daugiau galimybių casual stiliaus restoranams. Kažkada jau rašiau apie vieną restoraną įsikūrusį populiarėjančiame „Ogmios mieste“, Žirmūnų mikrorajone. Šiandien man į akiratį pakliuvo dar viena intriguojanti savo pavadinimu ir konceptu maitinimo įstaigą.

„Meatballs“ – restorane „Mamos kotletai“, sumiksuoti su itališkos ir amerikietiškos virtuvės akcentų turinčiais ingredientais įgauna naują skonį ir žaismingą Balls formą! Būtent taip ir skamba restorano „garso takelis“. Pripažinsiu, nors ir didžiąją laiko dalį tenka suktis kitokio tipo virtuvėje esu neabejingas geram namų gamybos maistui. Dažnai ir pats „suleidžiu“ rankas į maltą mėsą iš kurios gimsta tiek naminiai maltiniai, koldūnai ar panašaus tipo patiekalai. Tokio maisto ragauti namie yra kam ir tai yra svarbiausia. Kas turi namuose mažus „michelin inspektorius“ supras, kad kiekvienas patiekalas reikalauja tobulo skonio, kitu atveju gresia visiškas fiasko.

Restoranas „Meatballs“ įsikūręs tarp dviejų casual maistą gaminančių grandų – Drama burger ir Grill London. Puikiai žinau šią vietą, nes prieš tai čia buvo įsikūręs šeimos restoranas „Kiškio kopūstai“, kuriame ne kartą buvau su savo mažaisiais gurmanais. Šį kartą aplankėme visai naujai atsidariusią vietą, kuri kviečia pasimėgauti Itališkos virtuvės skoniais.

Restoranas įsikūręs per du aukštus. Jo pagrindinę sieną puošia „vintažiniai posteriai“, kuriuose vaizduojami su Italija susiję elementai. Šiai sienai iki dabar esu neabejingas. Mielai priglausčiau dalį plakatų savo namuose, o gal net ir visus. Restorano menu pagrindas – mėsos kukuliai. Aplink juos ir sukasi visas valgiaraštis. Kelios Itališkos sriubos, penki tradiciniai užkandžiai, pora salotų ir karštų patiekalų, bei keturi pagrindiniai restorano varomieji „ratai“ – patiekalai su kukuliais. Dar yra ir penktas atsarginis „ratas“ – galimybė susikurti savo kukulių patiekalą iš norimų ingredientų, bet jo mums šiandien neprireiks, nes liekame prie klasikos.

Pradžia apie užkandžius. Sūrio spurgytės ir arancini. Du tradiciniai Itališkos virtuvės patiekalai, kuriuos rasi bene kiekviename kažką bendro su šia šalimi turinčiame restorane. Vienuose jie labiau nusisekę, kituose ne. Deja, bet čia jas priskirčiau prie antro varianto, kai visgi kažkas nepavyko išpildyme. Turbūt nieko nėra paprasčiau, kaip pasigaminti burnoje tirpstančias sūrio spurgas, kurias perkandus nutįsta ilgas sūrio siūlas ir tu vis bandai atsekti jo galą. Pasirodo gali būti ir kitaip. Čia valgytos sūrio spurgos yra ne kas kita, kaip prastos mocarelos gabaliukai paniruoti džiūvėsėliuose – kieti, guminiai, o ir skonio juose nėra. Turbūt tą patį galėčiau pasakyti ir apie arancini, kuriuos aš dievinu ne tik valgyti, bet ir gaminti. Ryžiai pervirę, išbrinkę ir blankaus skonio, sugrąžina mane į mokyklos laikus, kai valgykloje pakvimpa tarybinio plovo kvapas, gardintas pomidoru padažu ir keliais gabalėliais mėsos. Padažai pateikti prie užkandžių irgi kelia abejonių. Jei Marina prie sūrio spurgų dar galėčiau atpažinti, tai Pesto, kuris patiekiamas prie arancini – tikrai ne. Teko net kelis kartus ragauti, kad rasti pesto komponentų.

Turbūt vienintelis dalykas kuris, paliko geras emocijas ragaujant – pomidorinė sriuba. Šiame restorane ji tikrai puiki, sodraus skonio, o gardus skrebutis, nepaliks abejingų.

Karštas patiekalas, kuri rinkausi šiandien – klasikiniai kukuliai su spaghetti makaronais ir marinara padažu, bei tarkuotu kietuoju sūriu. Deja, bet jie nei manęs, nei mano mažųjų gurmanų nenustebina. Pasta prasta – tiek, kokybe, tiek pagaminimo būdu. Blankaus skonio spaghetti makaronai šiandien meilės nesulaukė. Išbrinkę, vandeningi ir beskoniai, turbūt tą patį galima pasakyti ir apie kiaulienos kukulius, kurie pupso ant makaronų krūvelės. Gaila, bet tokio patiekalo galėtumei tikėtis dienos pietus siūlančiame restorane, bet ne vietoje, kuri prisistato kaip „mėsos kukulių“ namai.

Desertui pasirinkau ricotta sūrio spurgas, tačiau ir jos „michelino inspektorių“ nesužavėjo. Jei menu nebūtų parašyta, kad jos iš ricotta sūrio, būčiau tikrai ilgai galvojęs, ko jose yra. Kietos, ir „gumavotos“ - tik taip jas galiu apibūdinti, ir dar viską permušantis vanilės esencijos ir seno aliejaus skonis, kurie dar ilgai išliko burnoje ir mintyse, net ir keliones namo metu.

„Meatballs“ restorane man pritrūko Itališkos dvasios, kuria pasižymi šio tipo maitinimo įstaigos. Nors jauni padavėjai puikiai atliko savo darbą, tačiau to tikrai per mažai, kad šiuo metu ši vieta virstu įdomia ir patrauklia. Be abejo, kad tokia tapti, privalu turėti nepriekaištingą maistą, juo labiau jei jis yra artimas namuose ruošiamam ir orientuotas klientų ratui, kurie ieško skanaus paprastumo. Jei nesugebėsi pateisinti lūkesčių, būsi suvalgytas kitų, šalia esančių ir jų durys atsidarinės dažniau ir beliks tiks stebėti šį vaizdą pro langą, nes daugiau neliks ką veikti.

Šį kartą restoranas neparodė savo Balls’ų, tačiau tikiuosi jis juos turi. Kitu atveju jau po pusės metų teks apžvelgti dar vieną restoranėlį įsikūrusį Ogmios mieste tarp Drama Burger ir Grill London.