Nauji 2022 metai prasidėjo, kaip ir naujos kulinarinės kelionės šiais metais. Šį kartą nepasakosiu nuotykių tolimuosiuose kraštuose, tačiau vienaip ar kitaip nusikelsim į saulėtąją Turkiją. Norint patekti ten, nebūtina bėgti ir ieškoti paskutinės minutės kelionės pas Makalių ar tetą, kuri sėdi pc Akropolio “kioskelyje” ir siūlo "viskasįskaičiuota" kelionių paketą. Tereikia sėsti į automobilį ir vos už 15 minučių jau gali atsidurti restorane, kuris siūlo ragauti turkiškos virtuvės patiekalų. Šis restoranas mano kelionių gide lankomas jau ne pirmą kartą, tačiau šiandien pribrendau papasakoti įspūdžius, kuriuos patiriu jame lankydamasis.
Mezė save pristato, kaip turkiškos virtuvės restoranas. Įsikūręs jis tarp gausybės Ogmios miestelyje esančių restoranėlių. Rasti jį šaltuoju metų laiku taip pat nėra labai paprasta, nes į jį patekti reikia praplaukti pro rytietiškais prieskoniais ir gėrybėmis nukrautas parduotuvių lentynas. Tad jei esate neabejingas tikrai puikaus skonio Tarchuno gėrimui ar ieškote prieskonių rytietiškai sriubai - šioje vietoje rasite viską. Visgi, šiandien ne apie prieskonius, o apie maistą.
Restoranas neišsiskiria įmantriomis interjero detalėmis, kilimais ar paveikslais. Čia rasite tvarkingai sustumdytus stalus ir vidury salės stūksantį didžiulį medį žydinčiais žiedais, apkarstytais Fatimos akimis (beje, medis dirbtinis). Žmonių, čia užsukus, irgi nepasirodo labai daug. Be mūsųlaiką leidžia dar keli svečių pilni staliukai, tačiau vizito metu salė ima pilnėti, atsiranda gerasis šurmulys, kuris prideda restoranui gyvybės.
Pats laikas pakalbėti apie maistą, dėl kurio mes čia ir atvykome. Menu nėra labai platus. Viena sriuba, kuri keičiasi kas dieną, trys salotos, šešios skirtingos tradicinės turkiškos picos – Pide ir tiek pat karštų patiekalų. Pasirinkimas nėra labai gausus, tačiau ir ne pats mažiausias menu, kuriuos teko matyti pastaruoju metu.
Pradėkime nuo kavos. Ją aš geriu tikrai retai, tačiau neatsispyriau pagundai išmėginti turkiškos kavos ir užsisakiau puodelį. Jei atvykus jūsų paklaustų, kokią gersite - paprastą ar turkišką, vienareikšmiškai, rinkitės pastarąją. Sodrus ir stiprus tiksintis užtaisas, patiekiamas su baklavos piršteliu. Turbūt tai vienas iš geriausių pasirinkimų padarytų šiems metams prasidėjus.
Ragavau čia ir dienos sriubą, kuri galbūt ir neatrodo kaip tos, kuriomis puikuojasi restoranai savo instagramo paskyrose, tačiau skonis - tikrai vietoje. Lęšiai prisotinti rytietiškų prieskonių, neįmantri, gan paprasta, tačiau puikiai tinkanti šiai žvarbiai dienai sriuba.
Toliau, kaip pasakoje - užklokite stalus. Būtent taip ir įvyko, kai mūsų stalą pasiekė karštieji patiekalai. Meze Pide, Izgara Kofte ir Adana Kebab ir dar tie 20 skirtingų dubenėlių su salotomis, padažais ir kitais prie šių patiekalų derančiais komponentais. Apie viską plačiau.
Izgara kofte - jei kalbėti paprastai, tai yra jautienos kotletukai, tačiau tikrai ne tokie, kuriuos įpratę valgyti pas mamą. Maltiniai sodrūs, gerai apskrudinti, bet sultingi, patiekti ant pita duonelės su bulguro kruopomis. Šiam patiekalui į pagalbą atkeliauja pupelių salotos, kurių receptą net ir aš norėčiau turėti savo receptų knygoje, aitrūs agurkėliais ir du padažai - baltas jogurtinis ir šiek tiek aitrus pomidorų padažu. Tai patiekalas, dėl kurio pažadu sugrįžti čia dar ir dar.
Adana Kebab - patiekalas kilęs iš Adana miesto, o jei kalbėti buitiškai - malta prieskoniais prisodrinta mėsa užmauta ant iešmo ir kepama ant atviros ugnies. Skonis, jei atvirai, labai panašus į prieš tai ragautų Izgara Kofte, greičiausiai,kad mėsa keliavo iš to paties puodo, bet pasikartosiu, ji tikrai puiki.
"Desertas" - tradicinė restorano Meze Pide, kurią parekomendavo padavėjas. Esu tikrai pamišęs dėl visų tų patiekalų,kurie didžiąją dalimi sudaryti iš tešlos. Neretai po to tenka atgailauti deginant kalorijos, tačiau jei pasiūlytų užsisakyti dar kartą – tai Pide turi tris taip. Pasakiško skonio tešla, sultingas įdaras, rytietiški prieskoniai ir storas sūrio sluoksnis - tikra skonių bomba.
Ką būtina paminėti apie restoraną - šiltas sutikimas ir nepriekaištingas aptarnavimas. Čia tu pasijunti tarsi sėdėdamas ne Ogmios miestelyje, o kažkur rytuose, kur žmones susirenka ne tik prisikimšti skrandžius, bet ir pabendrauti prie puodelio turkiškos kavos su baklavos piršteliu.
Nuostabus rytietiškos virtuvės restorano pavyzdys, kuris jau ne pirmą kartą stebina mane savo patiekalais. Jei kelionių planus jaukia suvaržymai ar laiko stoka, rekomenduoju aplankyti Ogmios miestelyje įsikūrusį Meze restoraną. O po vakarienės ar pietų rekomenduoju neskubėti lėkti namo ir apsižiūrėti parduotuvėje, kurią rasite prieš patenkant į restoraną. Tikrai, manau, rasite ką joje įsigyti, nes daug kas pasirodys įdomu ir neragauta.