top of page

"Dushanbe" - Tadžikijos sostinė, tarp užgęsusių Naujamiesčio fabrikų

Per paskutinius metus kelionių netrūko. Galbūt ne tiek kelionių, o kiek aplankytų restoranų, kuriuose išragautos skirtingų šalių virtuvės. Labai džiaugiuosi, kad rytai vis labiau įsitvirtinta šalia viduržemio jūros regiono virtuvių, o jų per pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje tikrai buvo apstu. Šiandien mes keliaujame į vidurio Aziją, o jei tiksliau į Tadžikiją ir jos sostinę Dušanbe. Ir nors iki ten realybėje keliauti tektų gerą dieną, man tai pavyksta padaryti vos per 30 minučių. Ir tai darau tikrai ne skrisdamas kilimu. Dušanbe dabar ranka pasiekiamas, nes prieš pusmetį Naujamiestyje duris atvėrė restoranas būtent tokiu pavadinimu. Šia proga skubu ir su jumis pasidalinti savo įspūdžiais iš šios, naujai duris atvėrusios, vietelės.


"Apdrožtoje" Smolensko gatvėje, tarp seniai griežti baigusių fabrikų, atsidarė restoranas Dushanbe. Panašu, kad Naujamiestis tampa Vilniaus "rytais", kadangi čia įsikūrę jau net ne keli šiam regionui priklausantys restoranai. Apie porą jų jau dalinausi savo apžvalgose, aišku, tuo metu jie padangėje nežibėjo, todėl labai tikiuosi, kad šiandien ten sekasi geriau (jei aišku, dar neužkalė langų). O dabar pats laikas pasinerti į dar vieną rytais alsuojančią kelionę.


Dushanbe restoranas

Kol trypčiojau prie restorano durų laukdamas savo kompanionės, pro akis neprasprūdo lankytojai. Jų per nepilnas 10 minučių užėjo apie 15 žmonių. Didžioji dalis jų ne lietuviškų bruožų. Manau, tai geras ženklas, nes jei maistas vertinamas savos tautos žmonių, vadinasi, jame yra kažkas įdomaus. Turiu vilties, kad mano sprendimas čia atvykti gal ir nebuvo prastas sumanymas.


Restoranas nėra labai didelis. Talpina 60-70 svečių. Na, o dabar apie tai, kas sukelia tikrai gerą emociją atvykus. Visų pirma - interjeras, o jis čia kaip iš pasakų 1000 ir 1 naktis, kurias prieš miegą skaitau savo vaikams. Begalės smulkių detalių, kurios suteikia rytietiškų spalvų, sienos dabintos servizais ir kepurėmis (pavadinimo nerašau, nes tikrai nežinau kaip jos vadinamos), indai autentiški, na ir aišku, kilimai, kuriais padabintos visos restorano lubos. Prisipažinsiu, kad tai viena iš geriausių Lietuvos padangėje mano matytų ekranizacijų restorane rytų tema. Aptarnavimas čia taip pat ypatingas. Nuo pirmos akimirkos jautiesi šiltai priimtas, tarsi atvykęs į svečius pas giminaičius į svetimą šalį. Pro šalį niekas nepraeis jei pamatys, kad ant stalo maivosi tuščia sriubos puodynė ar nepildytos taurės. Galbūt vienintelis minusas, kuris gali kažkam pakišti koją norint tobulos viešnagės - tai kalba. Nes nei vienas iš aptarnaujančio personalo nekalbėjo lietuviškai. Visų padavėjų vardai pažymėti Ukrainietiškomis vėliavomis, bus puiki proga palavinti savo anglų arba rusų kalbų žinias.


Interjeras
1000 ir 1 naktis
Detalės

Pats laikas pakalbėti apie maistą, kurio šiandien tikrai netrūko. Menu nėra laaabai platus, tačiau manau, kiekvienas ras sau tinkamų patiekalų. Gausus salotų pasirinkimas, kelios sriubos, keli kepiniai, karštieji ir penketas desertų (iki kurių šį kartą nužygiuoti nepavyko).


Pradėkime nuo sriubos. Šurba - tradicinė sriuba - troškinys atkeliavusi iš vidurio Azijos. Jos versijų gali rasti tiek, kiek ir barščių Lietuvoje. Nuo vegetariškų, kurių pagrindas lęšiai, iki sočių mėsiškų. Ir nors tradiciškai pagrindinė sudedamoji dalis yra aviena, Dushanbe jį ruošiama su jautiena. Prisipažinsiu, visada kiek baugoka restorane rinktis mėsišką sriubą. Nes pasijauti tarsi lošdamas loterijoje, kurioje arba išloši ir mėsa bus minkšta ir sultinga arba ne. Deja, bet loterijose man nesiseka, nes dažniausiai tenka po pietų skirti laiko tarpdančiams ir dantų siūlui. Visgi, ne šiandien. Pasirodo, ir manęs laukia aukso puodas, nes sriuba čia pagaminta "spot on". Sodrus sultinys ir tobulai paruošta jautiena, "al dente" virtos daržovės priverčia apsikabinti dubenį ir ilgai jo nepaleisti.


Šurba

Dabar šiek tiek apie fetišus, tai yra apie kepinius, kuriuos siūlo Dushanbe. Kulcha, kurią rinkausi prie sriubos ir Samsa. Kulcha - iš persų kalbos kilęs pavadinimas, reiškiantis apvalią formą. Jei plačiau, tai ši duona itin populiari Azijoje (Indijoje, Pakistane). Sudedamieji komponentai vos keli, o ruošiama ji Tandoori pečiuje. Duona gavome tikrai šviežią, ką tik iš krosnies, tačiau man ji labiau priminė mielinį batoną, o ne tradicinę duonelę, dėl kurių aš esu tikrai pamišęs. Tačiau apie Samsa to tikrai nepasakysi. Jautiena įdarytas pyragėlis tiesiog puikus. Minkšta ir sultinga mėsa ir trapi tešla - puikus derinys.


Kulcha
Samsa

Pats laikas išragauti ir karštą patiekalą. Kas gi geriau atspindės šio regiono virtuvės kultūrą, jei ne plovas. Visų pirma apie porcijas. Jos čia tikrai vyriškos, alkani tikrai neliksite. Plovas paruoštas taisyklingai. Geros kokybės ryžiai ir puikiai pagaminta mėsa. Dar kartą noriu pasidžiaugti, kad mėsą restorano virtuvė ruošti tikrai moka. Deja, bet daugiau plovas niekuo ir nenustebina. Razinos, morkos ir putpelių kiaušiniai ant plovo šiandien tikrai be nuotaikos, o salotos kurios patiekiamos šalia, groja visai pro šalį. Šiame patiekale pasigedau skirtingų skonių gausos, nes rytų patiekalai dažniausiai alsuoja skonine įvairove. Ir meilės tikrai šiek tiek pritrūko.


Plovas

Pats laikas sudėti taškus. Nors ne viskas šiandien buvo tobula (juk sakoma, kad tobulų nėra), tačiau nuotaika po apsilankymo liko tikrai pakyli. Jauki restorano aplinka ir šiltas aptarnavimas beveik kompensavo virtuvės klaidas, kurias tikiuosi greitu metu visiems pavyks ištaisyti, liko nemažai neišragautų patiekalų, todėl manau, netrukus ir vėl trauksiu paieškoti skanių ir įkvepiančių patiekalų.

0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską

Comments


bottom of page