Belgija (parts unknown) part 1

Vienas geriausių būdų akiračiui plėsti - kelionės. Nieko nelaukdamas Pavarsdienorastis nori jus pakviesti į vieną trumpą, tačiau labai įspūdingą gastro nuotykį, kurį su būriu bendraminčių aplankėme saulėtą gegužės savaitę. Viena šalis, trys didieji miestai ir trys skirtingos alaus daryklos, begalės naujų skonių ir patirčių - viskas vos per keturias dienas. Taigi, keliamės į bulvytėmis, vafliais ir alumi garsėjančią Belgiją – šalį, kurioje alaus puta liejasi per kraštus.


Nusileidus Briuselio oro uoste mus pasitinka vasariška šiluma. Oras, kurio turbūt kiekvienas Lietuvoje laukia kaip karo Ukrainoje pabaigos. Belgijos sostinėje užsilaikome neilgai, kelios valandos autobuse ir mes jau atsirandame septintame pagal dydį Belgijos mieste - Briuge (vietiniai taria "bridže"), o miesto pavadinimo reikšmė yra labai paprasta - tiltas. Briuge įsikūręs šiaurės vakarų Belgijoje, prie Šiaurės jūros. Jis buvo vienas didžiausių tarptautinės prekybos ir amatų centru viduramžiuose. Briugės miesto centras išsiskiria išlikusia, klestėjimo laikus menančia, viduramžių architektūra, apie kurią šiek tiek vėliau, juk atvykome vėlyvą vakarą, o vienintelis šio vakaro ekskursijos tikslas nuplauti kelionės prakaitą vietiniu alumi. Taip ir padarome. Nors savaitė tik prasidėjo, tačiau vos 120 tūkstančių gyventojų turintis miestelis tikrai nemiega. Gatvės nuklotos stalais, o vietos pailsinti kojas tikrai tenka paieškoti, bet dar kelios akimirkos ir šaltas Briuges alus jau ant mūsų stalo. Gaivus vasariškas oras tik pakelia nuotaiką ir nuteikia turiningai kelionei.



Briugės senamiesčio siluete dominuoja Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, kurios 122 m aukščio varpinės bokštas yra laikomas antruoju aukščiausiu plytų bokštu pasaulyje. Didžiojoje rinkos aikštėje yra vienas miesto simbolių – nuo XIII a. stovinti varpinė, joje ankstyvą ryta mus pasitinka vietinis turgus, kuris kiekvieną trečiadienį sukviečia miesto gyventojus. Čia gali pasimėgauti ir vietoje ruoštu maistu, taure putojančio vyno ar belgiško alaus bokalu. Gali ir tiesiog prisirinkti krepšį gėrybių ir skanauti jas namuose.



Po lengvų pusryčių patraukėme netoli. Šalia miesto aikštės įsikūrusį alaus muziejų. Prisipažinsiu, kad ši kelionė yra viena didesnių mano pažinčių su šio gėrimo ištakomis. Nenoriu nuvertinti ir lietuviškų bravorų, tačiau jiems dar reikėtų šiek tiek padirbėti. Muziejuje kiekvienas iš lankytojų gauna po planšetę su ausinėmis ir marš į trasą! 40 minučių kelionė ir mes jau žinome kaip ant mūsų stalo atsiduria šis nuostabus gėrimas. Išsami istorija, kvapų, skonių ir jutiminės salės, taip ir begale klausimų, kuriuos turi atsakyti keliaudamas per muziejų, skanuodamas paveikslus, bei muziejaus detales, kurios atskleidžia vis daugiau paslapčių. Finišas - alaus degustacija, kurios metu gali pasirinkti kelis širdžiai artimus gėrimus iš plataus menu.



Galbūt pats laikas pakalbėti ir apie maistą. Pirma vieta aplankyta Briugėje buvo Alaus Brasserie Cambrinus. Įspūdingai atrodantis restoranėlis su autentišku interjeru priverčia visus įsitraukti į menu. Vos kelios akimirkos ir restoranas užsipildo vyresnio amžiaus svečiais, vadinasi virtuvėje vyksta veiksmas. Menu čia tikrai labai "belgiškas": bulvytės, žuvytės, midijos, troškiniai. Paprastas, labai neįmantrus, tačiau pilnas skonių ir meilės. Galbūt Lietuvoje jis į instagramą ir nepatektų, tačiau pietums būtų tikrai geras pasirinkimas.


Dabar apie tai, ko ištiesų čia keliavome. Pirmoji aplankyta alaus darykla - DE LEITE. Įsikūrusį vos keliolika kilometrų nuo miesto centro. Labai labai jauna, dar net nesulaukusi pilnametystės, nes pradėjo veikti 2008 metais, tačiau tikrai ne "malaletka". Mus pasitinka Jurgenas, charizmatiškas ir balsingas, jaunatviškas ir energingas alaus daryklos veidas - vienas iš keliolikos darbuotojų prižiūrinčių, kad viskas vyktų pagal planą. Alus čia brandinamas vyno statinėse, o jo pagaminama tikrai nemažai. Nors tai pirmoji ir pati mažiausia darykla aplankyta mūsų vizito metu, tačiau joje ragautas alus buvo arčiausiai mano nepartinio alaus gėriko statuso.



Antrą dieną Briugėje pradedame visai atsitiktinai mūsų kelyje atsidūrusioje kavinėje "That's Toast". Keliaudamas aš dažnai pasigooglinu, kur galima sukirsti skanų pusryčių kąsnelį, o čia viskas išėjo ekspromtu. Kaip sakoma - "ėjome pro šalį" ir tikrai viskas WOW, maistas 5+. Ragautas sumuštinis ant prieš kelioliką minučių iš kepyklos pristatytos duonos su pastrami lydėsi ir tirpo burnoje, buvo "kažkas tokio", ką tikrai norėtųsi turėti savo mėgstamame „kabačioke“, kažkur Vilniaus centre. Mimoza su Cava Brut Nature su +14m cenzu, taip pat buvo staigmena, ne tik man, bet ir visiems pusryčiaujantiems.



Vasariškas lietus išlydėjo mus į traukinių stotį, iš kurios keliamės į Gentą - miestą, kuriame nuotykiai tik prasideda.

0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską