Daugelis pasakys, kad švilpikai yra tradicinis lietuviškas patiekalas, kurį nuo seno gamino ne viena šeima Lietuvoje. Tačiau, mano žiniomis, tai yra dar vienas „nukosėtas“ ir palengvintas bulvinių virtinukų Gnocchi, atkeliavusių iš Italijos, variantas. Šylant orams ir nuotaikai gerėjant šiandien norisi su jumis pasidalinti savo itališkai lietuvišku bulvių virtinukų receptu.
Atrodytų pasigaminti bulvių virtinukus gniocchi (/ˈn(j)ɒki/ N(Y)OK-ee) arba, kaip 99% Lietuvoje juos mėgsta vadinti „gnočiais“, yra labai paprasta. Siūlyčiau neapsigauti, nes viskas ne taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Gaminant šį, labai elementarų, patiekalą, atsiranda daugybė veiksnių, kurie nulemia jo sėkmę.
Vienas iš svarbiausių dalykų gaminant bulvių virtinius yra bulvės. Joms aš, pažadu, skirsiu atskirą temą, o gal net sukursiu eilėraštį, bet šį kartą neišsiplėsiu. Patarimas tik toks, kad norint pasigaminti tobulą masę virtinukams, jums reikės miltingų bulvių, kurios padės išlaikyti jų formą. Rasti tokių bulvių nėra lengva, kadangi parduotuvėje galėsite pasirinkti maximum iš trijų rūšių. Bulvė bus arba lietuviška, arba atvežta iš kokios kitos šalies. Viskas, daugiau apie bulvę nieko nesužinosite, tik itin retais atvejais pavyks rasti jos pavadinimą. Ne vienas keliavęs po svečias šalis, prekybos centruose yra matęs eilę skirtingų bulvių rūšių, iš kurių galima išsirinkti skirtas salotoms, bulvytėms fri, pyragams ar bulvių virtinukams. Atrasti reikiamą ir tinkamą bulvės rūšį, vienam ar kitam patiekalui pagaminti, tikrai palengvins užduotį, o ir rezultatas nenuvils. Lietuvoje norint rasti optimaliausią variantą, siūlyčiau bulves pirkti pas ūkininkus arba daržovių turguje. Ten jums tikrai patars, kuri bulvė turi daugiau miltų ar krakmolo. Viena iš populiariausių rūšių pasigaminti virtinius – Désirée. Ją jau keletą kartų man pavyksta rasti viename didžiųjų prekybos centrų.
Kas atsitiks jei pasirinksite krakmolingas bulves? Labai paprasta – turėsite puikią, lipnią, beformę masę, kurią teks „maitinti“ miltais, o po to geras penkias minutes gramdyti pirštus ir panages nuo jos.
Bulves virtinukams galime ne tik virti vandenyje, bet ir kepti pečiuje, kol jas lengvai pradursite šakute.
Vienintelis dalykas, kuo švilpikai skiriasi nuo Gniocchi yra tas, kad švilpikai yra tik kepami keptuvėje arba, paprastesniu variantu, kepami pečiuje. Tuo tarpu, gniocchi yra apverdami vandenyje ir tik tuomet paskrudinami ant sviesto keptuvėje.
Belieka išsirinkti, ką šį vakarą valgysite jūs – švilpikus ar „gnočius“? O galbūt tiks ir šis mano receptas.
Virtinukai su kmynais ir grybų tyre pagal Pavarsdienorastis
Virtos bulvės su lupena – 6 vnt.
Kmynai – 1 šaukštas.
Grybų tyrė – 1 šaukštas.
Kiaušiniai – 2 vnt.
Kvietiniai miltai.
Sviestas kepimui.
Druska.
Aliejus.
Kreivabudės ar pievagrybiai – 150 g.
Svogūnas – 1 vnt.
Grietinėlė – 200 ml.
Išsiverdu neluptas bulvės. Kai bulvės šiek tiek atvėsta nusivalau jas ir sugrūdu su grūstuve.
Kmynus užplikau karštu vandeniu (įpilu kelis šaukštus). Pabrinksta 10 minučių ir nukošiu vandenį.
Beriu kmynus, kiaušinius, žiupsnelį druskos ir šaukštą grybų tyrės. Viską gerai išmaišau.
Miltus beriu pagal poreikį, kol masė pasidaro tinkama formuoti. Formuoju švilpikus.
Švilpikus iš pradžių sudedu į verdantį vandenį. Švilpikams pakilus į paviršių, paverdu dar kelias minutes, ištraukiu iš vandens ir nusausinu.
Į keptuvę su įkaitintu sviestu dedu nusausintus švilpikus ir paskrudinu.
Pasigaminu padažą. Pakepinu smulkintą svogūną ant aliejaus. Dedu pjaustytas kreivabudes ar pievagrybius ir apsikepinu. Pilu grietinėlę.
Paverdu porą minučių kol padažas ima tirštėti ir nuskaninu druska bei pipirais.
Tips and tricks:
Rinktis bulves, kurios yra miltingos.
Suformuotus švilpikus galima kepti ir nevirtus keptuvėje.
Jei tingite švilpikus vartyti pašaukite į 180 laipsnių įkaitintą orkaitę.
