Pastarąjį dešimtmetį vienas žiūrimiausių ir mėgstamiausių serialų pasaulyje tapo „Gyvi numirėliai“ (angl. The Walking Dead). Tiem kas nežino, tai šis serialas yra siaubo drama, kurioje pasakojama kaip žmonija išgyvena zombių apokalipsę. Panaši situacija šiuo metu ir restoranų versle. Žinoma, kovojama ne prieš zombius ar panašius dalykus, bet esmė tikrai ne kitokia, nes tikslas yra vienas – išlikti. Kiekvienoje serialo dalyje netenkama po vieną iš pagrindinių veikėjų, kurie krenta nelygioje kovoje prieš stiprų priešą, o realioje šiandienos kasdienybėje prarandame vis po vieną maitinimo įstaigą. Nežinomybė, kuri kaupiasi, niekam neleidžia judėti į priekį, o iškilę sunkumai priverčia griebtis kraštutinumų. Serialas dar nesibaigia ir visai neaišku, koks bus jo finalas, kaip ir nesibaigia viso pasaulio kova su šia covid-19 pandemija.
Jau skaičiuojame nemažai laiko nuo tos dienos, kai viskas nustojo judėti ir veikti įprasta vaga. Atrodo, vos prieš du mėnesius buvo pristatytas penktasis geriausių Lietuvos restoranų trisdešimtuko rinkimų startas, kuris sukėlė nemažai diskusijų tarp kolegų, kas gi iš restoranų liūtų kils į aukščiausias pozicijas. Ir nors, pasak rinkimų organizatorių, jie yra nukelti kažkuriam laikui, tačiau jau dabar galiu drąsiai pasakyti, kad jei jie ir įvyks, tai bus tikrai kitokie, nei buvo iki šiol. Nelygioje kovoje atkeliavęs virusas pasiglemš, o gal jau pasiglemžė, ne vieną garsų restoraną, kurio jau nebeišvysime taip visų liaupsinamame trisdešimtuke. Tik du mėnesiai, o jau tiek griuvo. Lūkesčius, viltis, svajones pakeitė nerimas, nedarbas, abejingumas. Nors karantinas ir švelninamas, tačiau pakilti ant kojų daugeliui bus labai sudėtinga.
Nesu bankų analitikas ar ekonomistas, tačiau manau, kad Lietuvos kulinarinis žemėlapis kardinaliai pasikeis, nes restoranų verslas gyvena iš lankytojų, o kai jų nėra, nebelieka nieko dėl ko reikėtų dirbti. Net ne ekonomistai tai suvokia puikiai. Turizmas, šventės, savaitgalis su draugais – viskas tapo draudžiama, o jei ir kažkas leidžiama tai patikėti, kad iš tiesų leidžiama labai sunku, nes seka milijonai išimčių ir rekomendacijų, ko visgi negalime daryti. Iš pažiūros trumpomis atostogomis turėjęs virsti pavasario prisikėlimas, tokiu tapo tik mažai visuomenės daliai. Pavasarį keis vasara, tačiau laisvės nebus daugiau, o restoranai praras tikrai nemažus srautus. Kalbant apie valstybės teikiamą pagalbą, tai norisi pakviesti, kad atsilieptų tie, kam pavyko ją gauti ir nepasiklysti biurokratijos pasaulyje. Ta pagalba tarsi Judo bučinys, kuris bus aprašomas tik istorijos knygose, nes su realybe neturi nieko bendro.
Spaudoje ir interneto platybėse kas dieną pasirodo vis daugiau atvirai apie savo padėtį kalbančių šefų ir restoranų savininkų. Nemaža dalis su ašaromis akyse paskelbia apie restorano eros pabaigą. Vieni tai daro garsiai, aukštai iškėlę galvas. Kiti tyliau, be jokios žinutės, tiesiog užkaldami langus ir pakabindami lentelę NEDIRBAME. Mane asmeniškai labiausiai sukrėtė Sigito Žemaičio paskelbta žinia, jog Sweet Root restoranas užsidaro ir neatsidarys, bent jau toks, koks buvo iki šiol. Restoranas, kuris šešis metus buvo aukščiausiame Olimpo taške, ir mano manymu, buvo vertas Lietuvai pelnytai atnešti Michelino žvaigždutę jau nebestebins savo kulinarinėmis idėjomis. Žinoma, tokie kūrybingi žmonės ir šefai neišnyksta, o atsiradus progai, galbūt grįš dar stipresni. Su nekantrumu lauksiu, kada šis restoranas vėl garsins Lietuvą pasaulyje savo mažais kulinariniais stebuklais, nes tai kas unikalu, negali būti pamiršta.
Didelės nuomos kainos ir mokesčiai priverčia ne vieną pasukti galvą, kaip išlaikyti surinktą komandą ir grįžti namo turint kelis eurus piniginėje. Net tie, kurie atrodo turėjo begales gerbėjų ir lankytojų, greit įsisuko į krizės karuselę, nes kaip ir minėjau anksčiau, restoranams reikia žmonių, o jie šiuo metu lieka namų virtuvėse.
Ir nors rytojus išauš, tačiau jis jau niekada nebus toks, koks buvo ankščiau. Pasikeitę restoranų veidai ir lankytojų įpročiai privers ne vieną virtuvės šefą ar savininką pergalvoti savo vertybes, konceptą, pakeisti planus ir judėti kitaip, prisitaikant prie esamų sąlygų. Sustojęs kelionių srautas leis mums pagalvoti ne tik apie svečius ir turistus iš tolimųjų kraštų, bet ir daugiau dėmesio skirti tiems, kurie gyvena čia pat. Visų permainų kontekste išlikti aukštame lygyje bus be galo sunku, nes net geriausi marketingo ar rinkodaros specialistai negalės atsakyti, koks yra išlikimo receptas ir kaip viskas pasisuks.
Šiandien belieka tik išsilaižyti žaizdas ir judėti į priekį, nes mūsų laukia dar ne vienas intriguojantis darbo sezonas.
