Nulipdžiau aš sniego senį,
Sniego senį besmegenį.
Na, o senis besmegenis,
Sniego bobos užsimanė.
Nulipdžiau aš seniui bobą,
Biški žilą, biški nuogą.
Ne todėl, kad man smagu,
O todėl, kad be darbų.
Sako viskas bus gerai,
Tuoj ateis geri orai.
Sniegas vienas du ištirps,
Nuotaika aukštyn pakils.
Tuoj vėl leis laisvai judėti,
Lidle reiks pasižmonėti.
Pasiėmus vežimuką,
Sukt Akropolį ratuką.
O dabar nėr ko liūdėti,
Gaila, nėr tik ką žiūrėti.
Po Čak Noriso suktukų,
Trūksta Verygos pezaliukų.
Aišku kaime turim šopą,
Nors kaimynai sako žopa.
Nei duonytės, nei pieniuko,
Nei blatnesnio buteliuko.
Aišku, dar yra barbora,
Bet problemų daug su boba.
Laiko nėra ar galva,
Na, kai nori, tai nėra.
Reik dar pakentėt mažu,
Viskas tuoj bus vėl gražu.
Sužaliuos žolytė, gėlės,
Vėl ims suktis karuselės.
O po poros mėnesiukų,
Vėl lauks naujas sezoniukas.
Po sunkios žiemos vargų
Kaisim „kiaušus“ prie namų.
Lauks šmotelis, burgeriukas,
Litras viskio nedidukas.
Na, kaip buvo iki šiol,
Kol suvijo mus trobon.
Nulipdžiau aš sniego senį,
Sniego senį besmegenį.
O jei bus visai blogai,
Morkų bus pilni kiemai.