Šiandien pagaminsiu Choux (tariasi Šu) su Craquelin. Gan sudėtingas pavadinimas, bet net neabejoju, kad šį desertą žino visi. Dažniausiai jį vadina plikytu pyragaičiu arba bandele su įdaru, tačiau aš dažniausiai stengiuosi visus vadinti savais vardais, kad ir kokie jie sudėtingi.
Pirmą kartą šis desertas paminėtas kulinariniuose metraščiuose dar 16 amžiuje Florencijoje, tačiau po keleto amžių, patobulinta receptūra tapo Prancūzijos virtuvės klasika. Dabar šį desertuką galima rasti beveik kiekvienoje kavinukėje, o instagramas mirga nuo jų įvairovės, spalvų ir skirtingų įdarų. Neabejotinai, jis patinka tiems, kurie dievina saldumynus.
Mano manymu, tai tikrai nėra tas desertas, kuris atimtų daug laiko, nes reiktų narplioti sudėtingą receptą tarsi kokį sudoku galvosūkį. Nuosekliai vykdant nurodymus jau po kelių valandų galima mėgautis šiuo kaloringu desertu, o paskui graužtis, nes gal tų kalorijų ir per daug. Bet šis desertas toks skanus, kad tiesiog sunku sustoti jį valgyti.
Receptūrą sudaro trys dalys, tačiau kiekviena jų yra labai lengvai paruošiama. Deserto pagrindą sudaro plikyta tešla, iš kurios gaminami profitroliai arba eklerai. Kiek teko domėtis, kokie jie buvo originalo versija prancūzų klasikinėje virtuvėje, tai pastebėjau, jog mažai kuo ir skiriasi. Pagrindinės sudedamosios dalys yra pienas, sviestas, miltai ir kiaušiniai. Vienintelis šio eklero išskirtinumas – simpatiška traški kepuraitė, prancūziškai vadinama Craquelin, desertininkai ją vadina krakolina, o aš – traškia kepuraite.
Įdaras arba kremas gali priklausyti nuo gaminančiojo norų ir gabumų. Vasarą ir pats pasimėgaučiau plaktos grietinėlės ir darže skintų braškių deriniu, tačiau dabar ir braškės dekoratyvinės, ir nuotaika tokia žiemiška, todėl pasirinkau šokoladinį cremeux su sūrumo krisleliu.
Dabar belieka užpildyti Choux au Cracuelin šokoladiniu Cremeux. Vienas iš būdų tai padaryti įpjauti skylutę choux dugne, per kurią ir užpildome vidų. Antras - nupjauti choux kepuraitę, užpildyti vidų cremeux ir vėl uždengti.
