Pastaruosius 20 metų Lietuvoje vis neužgesta picos žvaigždė. Ir nors bumas jau baigėsi, tačiau šis patiekalas yra ne retas svečias ant kiekvieno iš mūsų stalo. Ypač tų, kurių šeimose yra vaikų, juk užtrunka tik surinkti telefono numerį ir berniukas su dviračiu jau priveža tavo pasirinktą tešlos blyną su įvairiausiais priedais ant jo.
Pats irgi nesu abejingas gerai picai, todėl kartais mėgstu sustoti patinkančioje picerijoje ir sušlamšti vieną kitą gabalėlį. Jei klausite, kas man yra gera pica – tai tikriausiai sakyčiau tokia, kuri net ir atšalusi taip pat skani valgyti, kaip ir ką tik ištrauktą iš pečiaus. Taip pat, kurios padas nesitąso, kaip senas „kroksas“, o sūris neprimena gumytes, kuriomis mergaitės pina kasytes. Visgi, užteks diskusijų apie picą, juk šiandien gaminsime kukurūzų duoną, kurią aš pavadinau „Calzone (perlenkta pica), nes iškepusi ji man savo išvaizda ir priminė ją. Viršus užtrauktas traškia plutele, o viduje įsitaisęs sūrio ir mėsos įdaras. Pagrindinis dalykas, kuris man patinka, kad šiuo patiekalu gali mėgautis tiek karštu, tik ištrauktu iš orkaitės, tiek kitą dieną, patiekus jį ant pusryčių stalo.
Šiandien kukurūzinei duonai nusprendžiau pridėti meksikietiško žvilgesio, todėl į pagalbą atskubėjo „chorizo“ dešrelės, kurias aš nusipirkau prekybos centre, jalapeno pipiras ir aišku, čederio sūris. Patiekalas žavus tuo, kad kaip ir picoje galima keisti komponentus ir atrasti vis naujus skonius. Dažnai gamindami atrasite ir savo mėgstamus, o iškepti duoną užtruks vos 40 minučių, iš kurių 25 minutes ji praleis orkaitėje.
