Cantonese - Moderni Azijos virtuvė

Šiandien Pavarsdienorastis nori jus supažindinti su dar vienu restoranu. Šis restoranas prisistato svečiams, kurdamas sau moderniosios Azijos virtuvės etiketę. Cantonese – įsikūręs Vilniaus širdyje, Gedimino prospekto pusiaukelėje. Apie lokaciją daug nesinori plėstis, manau, ji tikrai nebloga, nes pro čia praeina masės žmonių, nors per pastarąjį dešimtmetį šioje vietoje bandė gyvuoti ne vienas ir ne du restoranai, bet visi be fanfarų užvėrė duris. Tikiuosi, kad jau pusmetį dirbančio restorano neištiks pirmtakų likimas.



Apie restorano virtuvę visą vasarą sklandė gandai, o apie juose ragautus patiekalus teko girdėti labai neblogų atsiliepimų. Todėl beliko tik susipakuoti mantą ir pačiam įsitikinti, ar gandais galima tikėti.


Restoranasgana didelis, čia drąsiai sutilps šimtas, o gal net ir dar daugiau svečių. Interjeras spalvingas, nukeliantis į tolimuosius rytus. Pinti šviestuvai, įvairiausio plauko figūrėlės puošiančios lentynas, o ant sienų kabo įrėminti paveikslėliai su liepsnojančiais tigrais ir kariaujančiais rytų super herojais. Menu - platus. Žinant, kad didžioji dalis restoranų stengiasi sumažinti savo išlaidas ir apkarpo patiekalų asortimentą su ta mintimi, kad vyktų pastovi patiekalų rotacija, o maisto produktams netektų tūnoti šaldikliuose ar šiukšlių dėžėse. Menu pradžioje šefo super penketas, tuomet rikiuojasi 11 Dim Sum pozicijų, bene tiek pat ir užkandžių, penketas salotų, penketas sriubų, dešimt karštų patiekalų, žinoma, nepamiršti ir desertai. Sudėjus – skaičius tikrai įspūdingas, bet ko norėti, juk atkeliavome į Azijietiškų skonių restoraną, o juose menu enciklopedijos tikrai ne svetimas dalykas.



Pats laikas apžvelgti ir taip rekomenduojamus restorano patiekalus. Pradėsime nuo Dim Sum.

Dim Sum - tai "kaimietiškai tariant" ploni tešlos rišulėliai, įdaryti mėsa, daržovėmis ar jūros gėrybėmis, taip pat gali būti ir desertiniai. Dažniausiai jie verdami ant garų specialiuose mediniuose krepšeliuose su dangčiu, kurie puikiai įsitaiso ant garuojančio puodo. Būtent taip jie čia ir paruošti. Su kiauliena, krevetėmis ir edamame pupelėmis, dengti skraiduolių ikrais. Ilgai galvojau, kaip apibūdinti jų skonį, tačiau epitetų neradau, nes jo ten ir nebuvo. Dim Sum atkeliavo atvėsę, sunkiai plėšėsi nuo palmių lapo. Skonio trūko tiek tešloje, tiek įdare. Jei būtų pasakę, kad jie įdaryti daržovėmis su vištiena, taip pat nesiginčyčiau, nes skirtumas, galimai, būtų nedidelis.



Antrasis užkandis – suktinukai su vištiena ir tigrinėmis krevetėmis arba, kaip liaudyje sakome - "spring rolls". Deja, ir šis mano pasirinkimas, panašu, kad nebuvo taiklus. Taip suktinukai tikrai ne iš prekybos centro lentynos, tačiau meilės įdėti ir čia pamiršo. Įdaras permaltas, o Azijos skonių gausos juose tikrai neradau. Pliusų neprideda ir "sweet chilli" padažas, kuris atvirai pasakius, buvo prastas. Ir garsiai pamąsčius:

- čia tau ne LIDL!!



Apie restorano Pekino antį jau kurį laiką sklando gandai. Atsiliepimai, kad čia ji tokia, kokią gausi pačiame Pekine, privertė susigundyti. Taigi, būtų tikra nuodėmė jos neparagauti. Pasirinkti galima visą arba puselę anties, kurios, manau, drąsiai užteks net ir keliems svečiams. Komponentų prie anties tikrai nemažai – kiniški blyneliai, daržovės pjaustytos juostelėmis ir hoisin padažas. Būtent taip, kaip ir pasakojo ne vienas jau čia apsilankęs, tačiau jie nepapasakojo vieno dalyko, kad tos antys plaukuotos. Galbūt ne vienas sakys, kad čia skonio reikalas, jei kalbėsime apie plaukuotas moterų ar vyrų kojas, tačiau plaukuotam maistui išrišimo negalima duoti. Nors pats Kinijoje ir nesilankiau, tad negaliu sakyti, kad šiuo atveju aš klystu, tačiau tai buvo tikrai ne pirma mano ragauta Pekino antis. Ir patikėkite, visos ragautos prieš tai buvo po geros depiliacijos. Priedai prie anties taip pat man įspūdį paliko nelabai didelį. Blyneliai, kaip ir prieš tai atkeliavę dim sum - sunkiai plėšėsi nuo banano lapo. Su lazdelėmis to padaryti man niekaip nepavyko, nes buvo susiklijavę tarpusavyje, nepavyko paragauti ir vaisiaus, kuris iš pažiūros atrodė plonai pjaustyto mango griežinėliai, kurie pagriebus tižo tarp lazdelių.

Šio apsilankymo metu gandais apipinta antis tikriausiai jau buvo išskridus į šiltuosius kraštus arba ten išskrido virtuvės šefas, o galbūt ir abu kartu sumanė pakelti sparnus.



Apie aptarnavimą turbūt ilgai šnekėti neverta, nes jo galima sakyti daug ir nebuvo.

Cituoju:

-Sveiki.

-Ar išsirinkote?

-Jūsų antis.

-Mokėsite kortele?


Ir nors restoranas nebuvo pilnas, tačiau mano akimis žiūrint, užpildytų staliukų buvo nemažai, o gal net ir daug vienai padavėjai prižiūrėti. Į viešnagės pabaigą į restoraną įbėgęs vyriškis šoko į pagalbą, to nepastebėti buvo neįmanoma, nes vyras visus aptarnavo su tamsiais akiniais nuo saulės, bet matyt, ir tai rytuose priimtina.


Panašu, kad Cantonese į mano mėgstamų vietų dešimtuką šiais metais nepateks. Sustoti atsigerti kavos, manau, čia taip pat vargu ar norėsis, nes už puodelį juodos teks pakloti „trajaką,“ su pienu – „tris pem“. Ir nors pirmas vizitas tikrai netapo vyšnia ant torto, tačiau labai tikiuosi, kad ta tikroji antis sugrįš iš šiltųjų kraštų ir apsilankys depiliacijos salone. Aš galiu tik pažadėti, dar kartą čia tikrai apsilankysiu, aišku, jei šio restorano vietoje neįsitaisys koks ugnimi alsuojantis, „Indija“ pasivadinęs, naujas prospekto kūrinys.

0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską

Babble