Tai viena iš tų knygų, kurią atnešus į virtuvę, padėjus ant stalo, tikrai aišku, kad ji ir liks ten neribotam laikui. Priežasčių nereikia ieškoti labai giliai ar labai toli. Knygoje nerasite spalvingų paveikslėlių, obuoliais prikimštų ančių nuotraukų ar gražių gyvenimiškų paveikslėlių, joje tik tai, kas svarbiausia – klasika, o kaip interpretuosite, tai nuspręsti Jums. Ar klasika, nes tai yra garsaus anglų novelisto George Orwell kūrinys, o gal tiesiog asmeninis santykis, toks pažįstamas savo paties gyvenime, kad kitaip net nepavadinsi?
Kai tik pradėjau dirbti virtuvėje, plauti indus, kiauras dienas skabyti špinatų kotelius ir drožti šparagus, valyti morkytes, virtuvės šefas manęs paklausė, kur norėčiau dirbti. Žinoma, tada buvau visiškas neišmanėlis šioje srityje. Apie Michelin žinojau tik tiek, kad gamina geras padangas, kurias reklamuoja simpatiškas zefyro formų veidukas, todėl naivu buvo tikėtis, kad galėjau sakyti Londono, Paryžiaus, Tokyo, New Yorko restoranuose. Norėdamas mane motyvuoti virtuvės šefas ir įteikė man šią knygą, kuri iš tiesų paliko įspūdį.
Knyga nėra autoriaus biografija, tačiau neatsiejama nuo paties autoriaus patirties ir prisiminimų apie tarpukario laiką, kaip sunkiai ir daug teko dirbti Paryžiaus virtuvėje arba elgetauti Londono gatvėse. Įtraukianti ir įdomi istorija, tačiau kulinarinių subtilybių čia nerasite, motyvaciją – taip.
