Šiais metais vasaros atostogos pas visus šiek tiek kitokios, daugelio kelionių ir poilsio planus pakoregavo pandemija. Vieni mielai leido laiką pas močiutę kaime, kiti kėlė bures ir lankė „braliukus“ latvius ar kitas kaimynines šalis. Aš likau ištikimas savo mini atostogų planui, nes kaip ir kasmet, vasara man pats darbymetis. Visgi, nepraleidau progos pasilepinti Lietuvos pajūrio teikiamais malonumais. Nors daugelis lietuvaičių renkasi daugiau kurortinę pajūrio dvasią, kuri pasiruošusi pamaloninti kiekvieno pavargusiojo širdį, tačiau mano mintyse visada yra vienas miestas, kuris vasaromis sužydi kitomis spalvomis ir jis mane traukia ypatingai – Klaipėda.
Palanga, Nida, Šventoji tampa atostogų ašimis, kuriose verda tikras kurortinis gyvenimas. Juose jautiesi lyg širšių lizde, tačiau širšės niekada nesuneša medaus. Kitaip nei ten, Klaipėda vasaromis tampa neatpažįstamai kitokia. Rami ir labai europietiška. Vietiniai dažnai pakelia sparnus ir atostogas leidžia tolimuose kraštuose ar tiesiog kitose Lietuvos vietose, todėl ir masių čia mažiau, o be to Klaipėdą vis labiau pamėgsta ir užsienio svečiai. Gaila, kad šiais metais jų ne tiek, kiek visi įpratę matyti, bet bus dar vasarų, bus dar žiemų, kaip dainavo vienas žymus atlikėjas. Tuo tarpu, aš šiandien pabandysiu apžvelgti kelias vieteles, kurias lankiau mano jau seniai mylimam mieste.
Meat lovers
Pirmoji stotelė Lietuvos uoste – „Meat lovers“. Šalia senosios perkėlos įsikūręs restoranas yra ne tik stotelė laukiančių persikelti į Kuršių Neriją, bet ir vienas iš dažnai linksniuojamų taškų, kuriuos vertėtų aplankyti. Burgeriai ir viskas, kas madinga, ir ką mėgsta valgyti šiuolaikinis jaunimas diktuojantis „trendus“.
Vištienos sparneliai ir chorizo užkandis atitinka žodį tiesiog. Tiesiog, nes man reik pasukti galvą, kad parinkti tinkamus žodžius. Kepta chorizo dešra kartu su juodosiomis alyvuogėmis, kurios neturi jokio skonio, taip pat su marinuotais svogūnėliais, ai beje jų čia ir nebuvo. Visą tai valgai su burgerio briošo bandele. Tai tiek. Ne ką daugiau ir apie vištienos sparnelius, kurie pasirodė gerokai perkepti.
Antras pasirinkimas Lover’s burgeris su bulvytėmis. Pastarosios tiek išvaizda, tiek skoniu priminė tas, kurias siūlo vienas greito maitinimo Restoranas, jos taip pat nesukėlė žavesio. Burgerio mėsa buvo perkepusi, o bandelė „pavargusi“, kaip ir restorane dirbančios padavėjos. Jos sukosi lyg jau pamušti tankai. Kaip sakoma, cituoju: „nei labas, nei ate“. Pametėtas menu ant stalo ir jau estafetę perima kitas staliukas, nors jų restorane buvo vos keturi. Grožėdamasis vaizdu į marias susimąstau, kad galbūt jos pasirinko netinkamą darbą arba šiaip piktos, bet matyt, abu variantai.
Švyturys Bhouse
Turbūt viena iš tų vietų, kurias būtina aplankyti atvykus į Klaipėda yra restoranas įsikūręs Švyturio gamykloje. Net jei ir nesiruošiate valgyti, tačiau užsukti įvertinti interjero detalių ir išgerti vieną, kitą bokalą alaus tikrai privalote.
Milžiniški langai ir 3 ar 4 aukštų pastato lygio lubos sukuria tikrą uostamiesčio nuotaiką. Restorane taip pat galima buvo rasti vieną iš ekspozicijos, kuri stovėjo ir MO muziejuje parodoje „90-ųjų DNR“. Tai rodo kokia šį vieta yra kūrybiška, šiuolaikiška. O puikus personalo darbas neleidžia pasijausti vienišam.
Menu gausu užkandžių, o išsirinkus jų kelis galite pamiršti apie pagrindinį patiekalą, nes vietos jam tikrai neliks. Būtent taip atsitiko šį kartą ir man. O be to prie kiekvieno pasirinkto patiekalo būtinai rekomenduojamas atitinkamas alus.
Pirmasis pasirinktas užkandis buvo skumbrių užtepėlė. Ir nors apie ją šiandien neprirašysiu romanų, tačiau buvo tikrai gardi. Puikiai jautėsi rūkytos skumbrės skonis, kūnas jame irgi dominavo, ne skysta, vientisa ir tirpstanti. Net nepastebėjau, kaip mano lėkštė ištuštėjo, o suvalgęs paskutinę duonos riekelę, jau laižiau užtepėlės likučius pirštu.
Tikriausiai vienas iš geriausių mano ragautų patiekalų šio vizito (jei aišku jį taip galima pavadinti) metu į Klaipėdą buvo užkandis pavadinimu „Šoninės virsmas“. Lėtai kepti ir restorano rūkykloje išrūkyti šoninės gabalėliai, glazūruoti su barbekiu padažu man prilygo tikrai skonių bombai. Kiekvienas iš gabalėlių buvo vertas tų kalorijų, o ir apie riebaluotus žandus nebuvo laiko pagalvoti. Po kiekvieno tobulo gabalėlio riebalai liedavosi laisvai.
Mažiausiai patikęs užkandis - silkės kapotinis. Ir nors pati silkė buvo skaniai švelni, tačiau komponentai, kurie jai asistavo šiame derinyje, mano manymu, nelabai vykę. Vakame dumbliai dominavo patiekale, jie prislopino silkę, kuri iš tiesų buvo gardi. Pomidorus pavadinčiau iškritusiais iš konteksto, nes jie čia buvo visai nereikalingi. Trys „spinduliai“ sezamo sėklų meniškumo patiekalui nesuteikė, o ir neskrudinti sezamai nepasižymi labai unikaliomis skoninėmis savybėmis.
Gailejausi tik dėl vieno dalyko, jog nebuvo išragauti karštieji patiekalai, kurie mane ypatingai viliojo. Dėl gausaus užkandžių pasirinkimo buvau lengvai persivalgęs, todėl Bhouse keliauja į mano užrašinę, joje pažymėjau šią vietą raudonai, nes tikrai dar aplankysiu būsimų vizitų į Klaipėdą metu. Nors ir žymėti, matyt, nereikėjo, tikrai šį vieta įstrigo ilgam.
Comments