Šiais metais man pavasaris padovanojo nemažai kelionių. Apie įspūdžius vienos iš tų kelionių ir noriu pasidalinti su jumis. Panašu, kad Paryžius šių metų pirmoje pusėje tapo ne tik mano kelionių maršrutu. Nemažai rinkosi aplankyti šią Europos sostinę. Aš nors ir didžiąją kelionės dalį praleidau slampinėdamas po muziejus ir kitas lankytinas vietas, visgi apie jas šiandien rašyti nesiruošiu. Kaip čia bus, jei virėjas pradės dalintis mintimis apie naujas ekspozicijas Luvre, juk tam Lietuvoje turime Stano, tai palikime meninę pusę jam. Jei trumpai, tai aš apie tai, kur buvau, ką valgiau ir rekomendacijas kur vertėtų užsukti trumpo vizito į Prancūzijos sostinę metu. Gal jau skrendam?!
Bulkos
Prancūzija garsėja ne tik savo muziejais, architektūriniais paminklais, rašytojais ar įspūdingais gamtovaizdžiais, bet ir dar vienu tikrai "vertu grieko" dalyku. Tai - "bulkos". Turbūt jau visi žinote, kad tai viena iš mano silpnybių, su kuria kovoju nuo mokyklos pradžios. O Prancūzija juk bandelių rojus. Vaikščiojant Paryžiaus gatvėmis nieko nestebina rankose laikomas ir trupinamas batonas (baguette). Ar praplėšta skylė kuprinėje, kad galėtum saugiai parsinešti ją namo. Jei taip darysi eidamas Vilniaus senamiesčiu, sulauksi ne vieno įtaraus žvilgsnio. Patikėkit, tikrai taip, man teko patirti tai. O grįžtant prie "bulkų", apie kurias galima rašyti ištisas valandas, tiktų posakis – „sustoji ir perki“. Kaina čia praktiškai visur ta pati 1.2 € už baguette, o kokybė - ne Lidl.
Jei norite pasimėgauti rimtesniais kepiniais, jų čia tikrai toli ieškoti nereikės. Praktiškai kiekvienoje gatvėje rasite modernias Boulangerie. Aišku, teks pastovėti eilėje, bet juk ko nepadarys dėl geros bandelės su šokoladu (pain au chocolate) ar traškaus kruasano (croissant).
Ką valgyti
Paryžius – visomis prasmėmis spalvingas miestas. Pradedant kultūros objektais ir baigiant maistu. Jei Vilniuje tik ima kurtis skirtingų kultūrų bendruomenės, tai Prancūzijos sostinėje jos jau giliai suleidusios šaknis.
Le 404 – kelišimtai metrų nuo Pompidou meno centro įsikūręs marokiečių restoranas. Autentiška atmosfera ir iš atviros virtuvės keliaujantis maistas tikrai neleis nusivilti. Panašu, kad šiojevietoje svečių nestinga, nes eilinę darbo dieną pietų metu čia buvo sausakimša žmonių. Maistas prisodrintas šiaurės Afrikos skoniais, o porcijos tikrai didelės. Turbūt tiek pat kiek maistas, įdomi ir jo kaina. Kainos jūsų, kaip ir manęs, nenustebins, nes jos tokios, kaip mes įpratę matyti ir Lietuvos didmiesčiuose. Už 19€ šiame restorane gausi trijų patiekalų pietus, bei taurę afrikietiško vyno.
Apie maistą nedaugžodžiausiu – skonių bomba. Paprastai, tačiau tikrai ne prastai. Ne veltui, restoranas pilnas svečių. Tradicinė marokietiška Chorba sriuba - praturtinta prieskoniais ir puikaus jų balanso. Vištienos kefta - maltinukai su daržovėmis, išraiškingu sultiniu, bei kiaušiniu, dar vienas pavyzdys, kaip galima paprastą maistą paversti restorano lygio patiekalu. Dar vienas patiekalas, kurio visos sudedamosios dalys netilpo net į nuotrauką - marokietiškas cous cous su troškintomis daržovėmis, vištienos, bei merguez dešrelių iešmeliais keptais ant atviros ugnies, plius dar keli komponentai. Patiekalas - žudikas. Greičiausiai, jei nukeliautum į panašaus pobūdžio restoraną mūsų šalyje, paklotum už jį tiek, kiek čia kainuoja visi pietūs, o dėl skonio tai jau kaip pasiseks. O čia vis dar sekasi. Patiekalas tikrai puikus. Ir nors Afrikietiškas vynas nėra metų nugalėtojas, nuo stalo pakylu kupinas gerų emocijų ir jaučiuosi trumpam nusikėlęs į saulėtąjį Maroką.
Dar vienas casual restoranėlis, kurį vertėtų įsitraukti į lankytinų sąrašą - Freddy's. Įsikūręs Saint Germain rajone yra populiarus tarp vietinių gyventojų ir svečių. Vieta, kurioje galėsite pasimėgauti ne tik vietinės kilmės produktais, bet ir tapas su prancūzišku tvistu.
Apie tradicinės prancūzų virtuvės restoranus turbūt daug nerašysiu. Svogūnų sriubą rasite greičiausiai kiekviename iš jų. Aišku, paieškoti vertų dėmesiui tikrai teks. Nes didžioji dalis primena maitinimo įstaigas įsikūrusias Palangoje, kur pagrindinis tikslas "pašerti" greitai ir daug. Skirtos jos turistams, kurie matomai daugiau niekada čia nesugrįš. Jei turite draugų ar pažįstamų tarp vietinių, siūlau pas juo pasiklausti vietelių, į kurias užsuka vietos gyventojai.
Dar vienas patarimas tiems, kas nebijo susiriebaluoti pirštų. Paryžiuje pilna vietų, kurios siūlo ant besisukančių grilių (Rotisserie) keptų viščiukų. Žinau, kad ir Lietuvoje jau atsirado kas "suka" bizniuką, bet patikėkite teks dar ilgai sukti, kol pasieks tokį rezultatą. Traški odelė ir sultingas vidus, ko dar reikia? Jaunų bulvyčių, butelio prancūziško vyno bei laisvo suoliuko parke. Pirštus apsilaižysi (jei neturite pakankamai servetėlių).
Turgus
Paryžiuje pilna turgaviečių, tai buvoviena iš pagrindinių priežasčių, kodėl aš taip norėjau jį aplankyti.Nutuokiu, kad ne visi žinojote, jog 7km nuo miesto yra rajonas, kuriame įsikūręs Rungis turgus. Rungis - tai didžiausias pasaulyje šviežių produktų turgus. Jame prekiaujama išskirtine maisto produktų įvairove, kurios didžiąją dalį sudaro švieži produktai, taip pat gėlės, augalai ir dekoracijos. Jis aprūpina visas rinkas – nuo kukliausių iki sudėtingiausių. Tad jei šiuo metu mėgaujatės austrėmis, jūros gėrybių patiekalais ar šviežia žuvimi Lietuvos restoranuose, tai duodu 90%, kad jie atkeliavo būtent iš čia. Po vienu stogu (na jei taip galime pavadinti rajonėlį) įsikūrusios 1200 kompanijų, kurių metinės apsukos viršija 10 bilijonų eurų. Skaičiai tikrai įspūdingi, kaip ir maisto produktai atkeliaujantys iš ten. Tačiau, šį karta tenka šiek tiek nusvilti. Nors turgus randasi 7 km nuo Paryžiaus, apie valanda kelio nuo miesto centro, tikslas lieka nepasiektas. Prancūzijos sostinėje ošiantys streikai sujaukia ne vieno keliaujančio ir vietinio gyventojo dienotvarkę, taip atsitiko ir man. Nėra taipblogai, nes turbūt vėl teks paplanuoti kelionę į spalvingą miestą ateityje.
Be šio milžino sostinėje gausu ir vietinės reikšmės turgaviečių, kurias praktiškai rasite kiekviename rajone. Kiek primenančios halės turgų, įsikūrusį mūsų sostinės stoties rajone,tik dėl produktų tektų šiek pyktelėti, nes vargu, ar Vilniuje rasite ant prekystalio išmestą Šventą Petrą - žuvį (St.Peter), šviežią aštuonkojį ar dar nenupešiotas kurapkas.
Dar vienas turgus, kurį rekomenduojų aplankyti - Le Marché des enfants rouges (raudonųjų vaikų turgus). Puikuojasi jis visai šalia Pompidou centro, o ir istorija jo tikrai įspūdinga, nes tai seniausias dengtas turgus Paryžiuje. Įkurtas 1615 metais ir turintis virš 400 metų istorija, o dabar jis traukia svečius siūlydamas gausybę skirtingų pasaulio virtuvių po vienu stogu. Italija, Marokas, Indija, Japonija - maistas čia tikrai spalvingas, kaip ir pats Paryžius. Ši vieta pietų metu labai populiari tarp vietinių, todėlgali tekti ir pakovoti dėl geresnio kąsnelio.
Michelin
Prancūzija – šalis, kurioje 1900 metais pradėtas leisti garsusis restoranų gidas. Vieniems jis sukelia džiaugsmą ir norą siekti tobulybės, kitiems tiesiog knyga su lankytinomis vietomis. Į šią kelionę restoranai su žvaigždutėmis nebuvo įtraukti, bet gal ir džiugu, nes buvo aplankyta begalė vietų, kurios spindėjo kitomis spalvomis. Visgi, vieną Michelin'ą ir aš parsivežiaunamo. Priešais Paryžiaus Dievo Motinos katedra, kitame Senos upės krante, ligi pat Picaso muziejaus driekiasi gatvės prekeivių sendaikčiais turgus. Jame be šviečiančių Eifelio bokštų ir kitų niekučių galima rasti ir tikrai "vertingų" suvenyrų. Vienas iš tokių, tai jūsų gimimo metų Michelin gidas. Aišku, jei esate pačiame jėgų žydėjime teks kiek paploninti piniginę, nes kuo gidas senesnis, tuo kaina didesnė. Ir nors prekeiviai vangiai nori šnekėti angliškai, pirštai taip pat galima nusiderėti, bent jau man tai pavyko, tikiu, pavyks ir Jums.
Paryžius yra tikrai spalvingas miestas, vieniems jis gali nepatikti, dėl masės žmonių, nes gyvenimas jame tikrai verda, bet siūlau bent kartą nukeliauti jame pabūti. Ir nors meilės šį kartą buvo nedaug, tačiau įspūdžių atsivežta tikrai nemažai. Kai kas sumaišė kortas planams įvykdyti, tačiau visada yra proga sugrįžti ir tuos planus įgyvendinti. Rungis turgus ir vėl keliaus į sąrašą vietų, kurias būtinai reikės aplankyti, atvykus į Paryžių, kartu su dar ne vienu restoranu, kurių čia tūkstančiai, bet palikim tai ateičiai! Na, o dabar - Au revoir.