Yra toks posakis – jei draugas geras, tai neprisiminsi kaip su juo susipažinai. Taigi ir nepamenu to pirmo karto, kai į rankas paėmiau Tellicherry pipirų malūnėlį. Šie pipirai yra dar vienas mano ištikimas draugas, kuris lydi eilę metų ir pataria tiek namuose, tiek darbuose.
Priklausau tai grupei žmonių, kurie vienaip ar kitaip vis įsivelia į vienokias ar kitokias avantiūras. Dažniausiai, po tam tikro laiko, tenka spjaudytis, tačiau šis kartas tikrai ne iš tų. 2015 metais gavau pasiūlymą nuvykti į Švediją (Geteborgą), į vienos didelės kompanijos studiją tam, kad akis į akį susitikčiau su savo draugu ir pristatyčiau jį plačiai Lietuvos publikai ir taip tapčiau Tellicherry pipirų ambasadoriumi.
Prisipažinsiu, iki tol pipiras man buvo vienas iš tų prieskonių, kurį naudojau „vienas prie vieno” su kitais prieskoniais. Nors savo kulinarinėse kelionėse teko išbandyti ne vieną jų rūšį, tačiau nuo šios negaliu atsiplėšti, jie tarsi mėgiami kvepalai, kuriems sunku rasti pakaitalą.
2015 metais virė diskusijos apie vandenį iš čiaupo, Himalajų druską, tačiau apie pipirus stovinčius ant stalo permatomuose malūnėliuose niekas nesusimąstydavo. Vienuose malūnėliuose būdavo žirneliai, kituose pipirai supilti jau malti, kad kiekvienas galėtų pagardinti savo šnicelį ar vidutiniškai keptą jautienos steiką. Jei dabar pauostytumėte tuos pipirus, tai ypatingai nesusižavėtumėte aromatu, nes pasirodytų, kad atsidūrėte kaimo tvarte, kur kelios žalmargės sutvarkė savo reikalus ir ore pasklido ne itin malonus kvapas.
Kelionė atvėrė man akis ir privertė pasigilinti į pipirų skonines savybes. Supratau, kad pats mažiausias patiekalo komponentas, gali tapti sėkmės faktoriumi, o kartais – greičiausiu keliu į pražūtį.
Švedijoje teko ne tik išgirsti istoriją, kaip pipirai keliauja iš tolimosios Indijos į kitas šalis, bet ir tapti tyrimų dalimi, kurių metu ne tik uostėme, nagrinėjome ir ragavom pipirus, bet ir gaminome patiekalus, taip bandydami atskleisti pipiro geriausias savybes. Nesinori jums pasakoti nei nuobodžių tyrimų, nei vaizduoti kvapų ir skonių skalių, nes visa esmė yra labai paprasta, pagrįsta vienu aspektu – kaip patiekalo skonį keičia pipirai.
Kas tas pipiras?
Retas žino, kad baltas, žalias ir juodas pipiras, tai yra nuo to pačio augalo nuskintas pipiras, tačiau skiriasi laikas, kada jis buvo nuskintas. Žaliasis yra ne iki galo prinokęs, juodos spalvos pipiras yra prinokęs, o baltasis – pernokęs ir jo viršutinis sluoksnis yra nugludintas. Vieninteliai raudonieji pipirai priklauso kitam augalui.
Jei kalbėsime apie kvapą ir skonį, tai Tellicherry pipiras lyginant su kitais savo giminaičiais, turi ryškesnį ir, galima sakyti, turtingesnį kvapą. Tai lyg lyginti nišinius kvepalus su „trojnoj odekolon”. Tellicherry pasižymi medaus aromatu, žemės kvapais, gaivumu. Tai lyg gryno oro pliūpsnis, kuris švelniai užtvindo pasąmonę ir susuka galvą. Pipirų skonis – vaisinis, saldus, aromatingas.
Kaip naudoti pipirą?
Turbūt jau ne tie laikai, kai verdant sriubas ar troškinius, šaukštais beriami malti juodieji ar baltieji pipirai – juk vyrams norisi aštriau, kad nosys atgultų. Dabar, lentynos lūžta nuo produktų, kuriuos panaudojus vienu ar kitu atveju gauname veiksmingesnį rezultatą.
Kam tada tas pipiras?
Pipiras tapo vienu iš komponentų, kuris yra tiek pat reikšmingas kaip ir geras padažas ar sviestas, patiektas prie namų gamybos duonos. Dauguma virtuvės profesionalų naudoja, arba greitu metu naudos ir supras, kad vienas ar keli malūnėlio pasukimai prieš patiekalui iškeliaujant pas svečią, gali pakeisti patiekalo skonį, jį nudažyti dar daugiau skoninių spalvų. Grįžtame prie natūralių skonių, kai nebevartojame kečiupo, vegetos ir panašių dalykų, užtenka vos kelių pipiro kruopyčių ant steiko, ar iškeptos žuvies ir rezultatas tikrai nepaprastas, atskleidžiantis tik geriausias patiekto produkto savybes.
Pipiras – plačiai naudojamas maisto gamyboje, tačiau tikrai ne visada išnaudojamos jo visos gerosios savybės. Tiek virėjai, tiek namų šeimininkės ieško naujų skonių, naujų receptų, todėl kiekvienas atradimas virtuvėje suteikia malonumą. Neskatinu bėgti į parduotuvę pirkti šių pipirų, galbūt jūs jau turite savo pamėgtus, tačiau tikrai siūlau kartą pabandyti, pasaulis yra toks patobulėjęs, kad kasdien jame sutinkame kažką tobulesnio nei žinojome anksčiau. O ir visą gyvenimą juk nesikvėpinsite „trojnoj odekolon“.
