Taškai ant I
Lankydamas draugus ar darbuodamasis kitose virtuvėse dažnai susidurdavau su nedideliais iššūkiais, kurie apsunkindavo darbą gaminant maistą.
Kiekvienas turime silpnybių, ne išimtis ir aš. Tik šį kartą mano silpnybė iš dalies yra mano stiprybė, nes čia atrandu labai daug. Kulinarinės knygos – jų sukaupęs turiu jau ne vieną šimtą. Ar visas jas perskaičiau? Nemėgstu meluoti, todėl tenka prisipažinti, kad liko bent 80 kurių negaliu įveikti. Priežastis labai paprasta, perskaityti nuo pirmo iki 957 puslapio užtruktų ne vienerius metus, nes tai yra maisto enciklopedijos, moksliniai leidiniai, jų neskaitai, kaip romanų, dažniausiai vartai, ieškodamas atsakymų.
Didžioji mano kolekcijos dalis nėra receptų knygos su įspūdingomis fotografų nuotraukomis, esu sukaupęs nemažai kulinarinių istorijų apie šefų pasaulį, gyvenimiškas patirtys, karjeros žypsnius, nuosmukius, tragedijas, profesionalų virtuves iš vidaus, iš herojų lūpų – šias mėgstu ypatingai, juose daug tiesos. Apie šias knygas norisi kalbėti, mano galva, yra vertų dėmėsio. Nuolatos ieškau įdomios kulinarinės literatūros, apie tai ir čia.
Kiekvienas turime silpnybių, ne išimtis ir aš. Tik šį kartą mano silpnybė iš dalies yra mano stiprybė, nes čia atrandu labai daug. Kulinarinės knygos – jų sukaupęs turiu jau ne vieną šimtą. Ar visas jas perskaičiau? Nemėgstu meluoti, todėl tenka prisipažinti, kad liko bent 80 kurių negaliu įveikti. Priežastis labai paprasta, perskaityti nuo pirmo iki 957 puslapio užtruktų ne vienerius metus, nes tai yra maisto enciklopedijos, moksliniai leidiniai, jų neskaitai, kaip romanų, dažniausiai vartai, ieškodamas atsakymų.
Didžioji mano kolekcijos dalis nėra receptų knygos su įspūdingomis fotografų nuotraukomis, esu sukaupęs nemažai kulinarinių istorijų apie šefų pasaulį, gyvenimiškas patirtys, karjeros žypsnius, nuosmukius, tragedijas, profesionalų virtuves iš vidaus, iš herojų lūpų – šias mėgstu ypatingai, juose daug tiesos. Apie šias knygas norisi kalbėti, mano galva, yra vertų dėmėsio. Nuolatos ieškau įdomios kulinarinės literatūros, apie tai ir čia.
Kiekvienas turime silpnybių, ne išimtis ir aš. Tik šį kartą mano silpnybė iš dalies yra mano stiprybė, nes čia atrandu labai daug. Kulinarinės knygos – jų sukaupęs turiu jau ne vieną šimtą. Ar visas jas perskaičiau? Nemėgstu meluoti, todėl tenka prisipažinti, kad liko bent 80 kurių negaliu įveikti. Priežastis labai paprasta, perskaityti nuo pirmo iki 957 puslapio užtruktų ne vienerius metus, nes tai yra maisto enciklopedijos, moksliniai leidiniai, jų neskaitai, kaip romanų, dažniausiai vartai, ieškodamas atsakymų.
Didžioji mano kolekcijos dalis nėra receptų knygos su įspūdingomis fotografų nuotraukomis, esu sukaupęs nemažai kulinarinių istorijų apie šefų pasaulį, gyvenimiškas patirtys, karjeros žypsnius, nuosmukius, tragedijas, profesionalų virtuves iš vidaus, iš herojų lūpų – šias mėgstu ypatingai, juose daug tiesos. Apie šias knygas norisi kalbėti, mano galva, yra vertų dėmėsio. Nuolatos ieškau įdomios kulinarinės literatūros, apie tai ir čia.
Virtuvės šefas tarsi menininkas savo darbais stebinantis susirinkusius,
o maistas – savotiška kūryba. Smagu matyti sočias ir laimingas akis.
Virtuvėje galiu pilnai realizuoti save, kurti ir džiuginti kitus savo patiekalais.
„Pavarsdienorastis“ iš trumpų istorijų instagrame tampa asmeniniu blogu, kuriame dalinsiuos man svarbiomis istorijomis. Mintys, kurias atsinešu iš restoranų, knygos, su kuriomis užmiegu ir nubundu, kelionės, kurios yra didžiausia motyvacija. Čia taip pat rasite mano receptų topus, daržo istorijas.
